Lietuvos savivaldybės laisva ranka be viešojo konkurso leidžia sau pavaldžioms įmonėms rūpintis keleiviu vežimu, kelių, gatvių, aplinkos priežiūra, komunalinėmis paslaugomis ar šilumos ūkiu.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia iškalbingus skaičius – štai pernai šalies savivaldybės su sau pavaldžiomis įmonėmis sudarė vidaus sandorių už rekordinę sumą. Bendra tokių sandorių vertė siekia kone pusę milijardo eurų – 446 mln. Tuo tarpu 2017 metais tokių sandorių vertė – tik 21 milijonas eurų.
Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, tokie sandoriai vyksta be konkurencijos, o kur jos nėra, tikėtina, klesti korupcija ir neskaidriai naudojamos valstybės lėšos.
Ypač neva pirkti paslaugas iš savo įmonių pamėgo Visvaldo Matijošaičio valdomas Kaunas.
„Kaunas išsiskiria, nes Kauno miesto savivaldybė sudarė daugiau sandorių, čia daugiau eina komunalinis ūkis. Vilniaus miesto savivaldybė su akcine bendrove „Grinda“ sudarė 127 milijonų eurų vertės sandorį. Ir Palanga su „Palangos komunalininku“, 24 milijonų eurų vertės sandoris“, – sako vadovė Jovita Petkuvienė.
Didelės vertės vidaus sandorį pernai sudarė Kauno miesto savivaldybė su savo kontroliuojama įmone „Kauno autobusai“. Šio sandorio vertė siekia 127 milijonus eurų. Kauno miesto savivaldybė tvirtina, kad milijoninės sumos neatspindi realios situacijos – esą sandoriai sudaromi ne vieneriems metams, o ilgalaikiam laikotarpiui, pavyzdžiui, septyneriems metams.
„Mes turime atlikę studijas, kuriose veiklose kyla tam tikros grėsmės. Kad staiga verslui pasitraukus iš veiklos, nenutrūktų paslaugos. Jei sustotų viešasis transportas mieste, suprantame, kokios pasekmės būtų. Dėl to tas paslaugas ir teikiame vidaus sandorių keliu“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Itin didelės vertės sandoriu su savivaldybės valdoma įmone pernai pasižymėjo ne tik Kaunas, bet ir Vilnius. Štai Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 127 milijonų eurų vertės sutartį su „Grinda“, kuri atsakinga už gatvių, kiemų priežiūrą ir tvarkymą. Tiesa, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kalbėti apie vidaus sandorius atsisakė. O Administracijos direktorius Laisvės partijos narys Povilas Poderskis pripažįsta, kad sutartis su „Grinda“ sudaryta be viešojo konkurso, tačiau problemos čia neįžvelgia.
„Manome, kad „Grinda“ nebūtų išsilaikiusi rinkoje su savo papildomomis veiklomis, nes jai priskiriama ir reguliuojama veikla – vandens lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir gyvūnų globos tarnyba, kurios rinkoje veikiant neuždirbtų pelno, jas reiktų subsidijuoti“, – teigia administracijos vadovas Povilas Poderskis.
Todėl yra nemaža rizika plisti korupcijai, ypač be viešojo konkurso sudarinėjant vidaus sandorius.
Tačiau kas iš tikrųjų – verslas ar savivaldybių įkurtos įmonės turi teikti viešąsias paslaugas? Konkurencijos taryba tikina, kad tokie vidiniai sandoriai turi būti išimtis, o ne taisyklė.
„Tokias paslaugas, kaip vežėjų paslaugos, atliekų tvarkymo paslaugos, infrastruktūrinių sporto objektų perdavimas – tai nėra gerai perduoti savivaldybėms be konkurencingos procedūros, nepasitikrinus rinkoje, ar tokių paslaugų neteikia privatūs ūkio subjektai“, – kalbėjo tarybos narė Medeina Augustinavičienė.
Konkurencijos tarybai antrina ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pasak STT korupcijos prevencijos valdybos viršininkės, tokie savivaldybių sandoriai yra atvira landa korupcijai klestėti.
„Tuomet kyla pagundos galbūt neracionaliai, neūkiškai tvarkytis, aplaidžiai, o kai kada galbūt net ir tyčia suteikti galimybes tretiesiems asmenims įgyti nepagrįstos naudos įmonės sąskaita. Nes, na, nesąžiningai mąstančio žmogaus akimis žiūrint – kodėl gi ne? Juk be jokios konkurencijos, nepagrįstas sąnaudas bus galima atsiimti iš galutinio vartotojo gyventojo“, – sako valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.
Paskutiniu metu savivaldybių iniciatyva miestuose kyla ir baseinai, ir sporto arenos. Savivaldybės perduoti jų valdyti privačiam verslui nerodo didelio noro ir dažniausiai jų valdymą patiki savoms įmonėms, nors dėl to kyla daugybė ginčų.
Antai Vilniaus miestas už tai, kad nerengė konkurso Fabijoniškių baseinui, ką tik gavo 30 tūkstančių Konkurencijos tarnybos baudą.
Tačiau sujudę savivaldybių merai, ieško būdų, kaip liberalizuoti vidaus sandorius. Jau dabar Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kuriuo siekiama savivaldybėms leisti nevaržomai sudaryti vidaus sandorius su savomis įmonėmis.
„Mes sakome – leiskite mums pasirinkti. Jeigu mes matysime, kad yra tikrai efektyviau ir netgi kainodaros prasme tikslingiau šią paslaugą vykdyti per savo įmones, savo biudžetines įstaigas, mes taip ir darysime. Jei matysime, kad toks veikimo būdas neturi prasmės, organizuosime konkursą ir kviesime tą patį verslą dalyvauti“, – pasakoja asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Savivaldybės pačios sau kiša koją. Konkurencijos niekada neatsiras, jei visus sandorius darysi su savo įmonėmis. Didelis klausimas, kas būtų pigiau. Jei tu galėtum pasirinkti, iš ko pirkti tą paslaugą, iš kelių tiekėjų, tegu dalyvauja ir ta savivaldos įmonė, tada ir pamatysime“, – teigia vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Konkurencijos taryba yra atlikusi tyrimą, kuris įrodo, kad privataus verslo įkainiai tam tikrais atvejais yra netgi mažesni nei savivaldybės įmonių.
„Mūsų tyrimas atliekų tvarkymo rinkoje aiškiai parodė, kad tose savivaldybėse, kur paslaugas teikia privatūs ūkio subjektai, yra nuo 5 iki 100 procentų mažesnės. Kas rodo, kad tai iš tikrųjų yra vartotojų naudai veikianti sistema ir kokybę užtikrinanti sistema“, – teigia M. Augustinavičienė.
Pernai savivaldybių vidaus sandorių vidutinė vertė siekė apie 11 milijonų eurų. Per visą 2011-2017 m laikotarpį tokia vidaus sandorių vidutinė vertė buvo apie 900 tūkstančių eurų.
Ankstesnės valdžios siekė, kad tiek savivaldybė, tiek vyriausybė valdytų kuo mažiau įmonių ir tokiu būdų politikai negalėtų prieiti prie pinigų srautų, kurie labai dažnai būdavo grobstomi.
