75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre. Jis – mylimiausias kolektyvo darbuotojas, kuris visad spinduliuoja gera nuotaika, o prie krepšelių ir vežimėlių sukasi kaip vijurkas:
„Patinka darbas. Todėl kad be darbo kažkaip nežinau. Ne tai, kad liūdna, bet kai žmogus judi, žmogus užsiimi veikla, tai kažkokia nauda. Už tai ir nuotaika. Kai namuose viskas normaliai, darbe normaliai, sveikata normali, „Žalgiris“ pradėjo neblogai žaisti, tai čia yra pagrindinis nuotaikos pakėlėjas.“
Tačiau koronaviruso krizė vyresnio nei 60 metų amžiaus darbuotojams negailestinga. Užimtumo tarnyba tvirtina, kad karantino metu sparčiai didėja ne tik prastovose esančių, bet ir bedarbių senjorų gretos.
„Jeigu prieš karantiną per mėnesį registruodavosi vidutiniškai po 800 vyresnio amžiaus asmenų nei 60-ies metų, tai karantino laikotarpiu ir dabar registruojasi apie 2000-ius asmenų per mėnesį“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Kovo – gegužės mėnesiais darbus išsaugoti geriausiai sekėsi 36-erių – 40-ies metų amžiaus darbuotojams. O labiausiai atleisti iš darbo darbdaviai buvo linkę jauniausius ir vyriausius: 20-ies – 25-erių ir vyresnius nei 60-ies metų amžiaus žmones. Iš viso per šį laikotarpį darbo, o su juo ir pajamų neteko daugiau nei 11400-ai į septintą dešimtį įkopusių asmenų, o įsidarbinti pavyko tik kas antram. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai sako, kad bedarbiams senjorams vėl įsilieti į darbo rinką bus labai sunku.
„Socioekonominės pasekmės iš visų amžiaus grupių labiausiai neigiamai atsiliepia būtent vyresnio amžiaus asmenims. Ta situacija dar ir iki koronaviruso nebuvo labai palanki ir yra požymių, kad ji ir toliau neigiama linkme blogėja. Kas trečias atleistas darbuotojas yra vyresnio amžiaus. Tai jau labai daug ką pasako“, – pasakoja Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.
Vyresniems darbuotojams ir senjorams pagelbėti žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis darbdaviams karantiną ir ekstremalią situaciją po jo ne atleisti 60 metų ir vyresnius darbuotojus, o išleisti į prastovas už tai gaunant subsidiją.
„Siūlomas šimtaprocentinis kompensavimas tokio amžiaus žmonių prastovoms ir tokiu būdu norime skatinti darbdavius, kad jeigu darbų šiuo metu nėra jie išleistų žmones į prastovas. Kai atsiranda darbai, tada gautų subsidijas už darbo užmokestį“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.
Tiesa, kompensacijos už prastovas turės vadinamąsias „lubas“ – 607 eurus, neatskaičius mokesčių.
„Mes rišamės prie minimalaus mėnesinio atlygio „lubų“ . Tai 607 eurai. Ir, kaip ir minėjau, visoms kitoms grupėms intensyvumas yra 90 proc., o šiuo atveju būtų 100 proc. Jeigu darbdavys norėtų skelbti prastovą ir mokėti didesnį darbo užmokestį, tai mes intensyvumą paliktume kaip ir kitoms amžiaus grupėms, t. y. 70 procentų kompensuotume subsidijų. Tai reiškia, kad jeigu būtų vidutinis darbo užmokestis, mes mokėtume apie 900 eurų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad įmonių atstovų nuomonė dėl šios pagalbos priemonės išsiskiria. Kategoriškas jos atžvilgiu ir stambios logistikos ir krovos darbų įmonės vadovas Jonas Viesulas, kuris tokį ministerijos siūlymą vadina diskriminuojančiu vyresnio amžiaus žmones.
„Tai yra žmonių pažeminimas. Jūs paskatinkit, sudominkit. Aš manyčiau, čia yra nesąžininga, nes kai galima dirbti įmonėms, jos uždaromos, o po to nepatogu sakyti, kad karalius nuogas, tada tuos virš 60 metų subsidijuokim, aš tokių subsidijų nepripažįstu“, – sako įmonės vadovas Jonas Viesulas.
„Bet jeigu priemonė bus sukonstruota gerai, ne taip, kaip tarkim, dėl neįgaliųjų įdarbinimo, tai tada dalis įmonių pasinaudos, nes, na, kaip sako, jeigu tu gali pasamdyti darbuotojus ir dar duoda pinigų, tai reikia turėti labai lakią fantaziją, kad atsisakytum“, – pasakoja konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Visų prastovų subsidijoms iš biudžeto iš viso numatyta per 400 milijonų eurų. Tiesa, ar didinti jas vyresniems nei 60 metų darbuotojams, dar turės apsispręsti Seimas.
