Taip pat mokestis būtų progresinis, reiškia, kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangių milijoninės vertės būstų savininkams jis smarkiai paplonintų pinigines.
Iki šiol nekilnojamojo turto mokestį mokėjo tik tie, kurių turto vertė prasidėjo nuo 150 tūkstančių, buvo apmokestinama tik suma virš šios kartelės 0,5 proc. tarifu. Jei įsigaliotų Lietuvos banko siūlomas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, tos kartelės nebeliktų, visi mokėtų progresinius mokesčius, priklausomai nuo savo turto vertės.
„Kol kas sunku atsakyti, kaip iš tikro bus, nes dar kalbų lygyje jau nemažai metų. Tikėtina, kad mokestis turtui iki 150 tūkstančių eurų tas tarifas bus gana nedidelis. Turto vertė, jei bus 50 tūkst. eurų, tarifas galbūt bus 0,2 – 0,3 tai žmonės mokės 100–150 eurų per metus“, – svarsto „Capital Smart“ brokeris Arūnas Pranevičius.
Anot Lietuvos banko, toks mokestis stabilizuotų dabar įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, kai paklausa joje gerokai viršija pasiūlą ir dėl to kyla kainos.
„Didžiausią mokestį mokėtų tie, kurie gali susimokėti, tai yra valdantys didelės vertės, prabangų turtą. Visa tai reiškia, kad didžiajai daliai didmiesčio gyventojų mokestis tiesiog galėtų sudaryti iki keliasdešimt eurų per metus, o regionuose kur turto vertė mažesnė – mokestis būtų labiau simbolinis ir visai neapmokestinamas“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vilniečiai į tokį siūlymą reaguoja ramiai:
„Aš gyvenu name, o turiu butą Senamiestyje ir taip pat moku mokestį, jei bus daugiau, daugiau mokėsiu, nematau problemos.“
„Yra logikos, bet bus minusų, nežinau, ne man spręsti.“
„Manęs, ko gero, nepaliestų, nes neturiu tokių planų nei labai prabangiam turtui, nei nemanau, kad būtų labai žymi suma apmokestinti tai, kas man priklauso.“
Tokį Lietuvos banko pasiūlymą palaiko ir premjerė. Sako, pirmiausia, jis geras dėl to, nes visi sumokėti mokesčiai keliautų į savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti.
„Aš manau, kad nekilnojamo turto mokestis geras dėl kelių priežasčių. Veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su būtinaisiais žmogaus poreikiais“, – sako Ingrida Šimonytė.
O štai ekspremjeras į pasiūlymą žiūri skeptiškai. Sako, kad įkaitusios nekilnojamojo turto rinkos problemas tokie mokesčiai vargu ar išspręs.
„Atsiranda kitokios išimtis, lengvatos, atleidimai, čia panašiai kaip su taršos mokesčiu – daug kalbų, dar daugiau išimčių, bet aš nemanau, kad šiandien reikėtų kalbėti, kai situacija papildomų mokesčių ir taip liūdna“, – teigia Saulius Skvernelis.
Brokeris, „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas sako, kad pasiūlymas logiškas. Tačiau skaudžiausia bus žmonėms, kurie būstui paėmę paskolą.
„Tiesiog tas yra visame pasaulyje ir dabartinėje situacijoje, kai siekiame socialinės lygybės ir subalansuotų sprendimų, tai yra natūralu ir turbūt nieko nenustebino – nei rinkos dalyvių, nei pačių savininkų. Gal tiesiog reiktų pagalvoti, ką daryti žmonėms, kurie turi didelius kreditus. Kurie pirko butą kreditui ir didžiąją dalį turto turi kaip skolą, o dabar mokės mokestį“, – tikina „Ober–Haus“ brokeris Marius Čiulada.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 metais virš 12 tūkstančių žmonių deklaravo nekilnojamojo turto mokestį, sumokėta suma viršija 5 mln. eurų.
