„Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai. To netrūksta Vilniuje. Čia yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje“, – Klaipėdą į sostinę išmainiusio Airido žodžius patvirtina ir Vilniaus politikos analizės instituto atliktas tyrimas.
Lietuvos savivaldybių gerovės indekse lyderio pozicijas išlaiko Vilnius. Nuo jo kiek atsilieka uostamiestis, o šiam ant kulnų lipa Kaunas. Pirmajame penketuke yra ir Šiauliai.
„Vilnius yra labai toli atitrūkęs į priekį, ypač pagal ekonominį komponentą, pagal tiesiogines užsienio investicijas. Tai sunkiai yra pavejamas. Pagal ekonomiką, pagal investicijas, pagal darbo užmokestį žmonės kuriasi ir gyvena, ypač jaunos šeimos, būtent ten, kur ekonominė situacija yra geresnė“, – sako tyrėjas Gintaras Šumskus.
Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos. Pagal socialinį saugumą geriausiai įvertinta Klaipėda, pagal fizinį – Visaginas, švietimo srityje pirmauja Kaunas, aplenkęs sostinę, o ekonomikoje, kaip ir minėta, Vilnius.
Pagal demografiją Vilnius taip pat demonstruoja geriausius rodiklius. Būtent tai ir yra didžioji kitų rajonų problema. Štai didmiesčio statusą praradęs Panevėžys per dešimtmetį neteko kone 20 tūkstančių gyventojų:
„Panevėžys, kaip sako, miręs miestas. Bet kai atvažiavau, nepasakyčiau. Pramonės miestas buvo taip ir paliks pramonės miestas.“
„Vien iš mano šeimos ir dukra išvažiavus, ir anūkė išvažiavus, ir viena anūkė, ir kita anūkė, ir proanūkė. Visi išvažiavę. Tik viena anūkytė pasilikusi Jonavoj ir Lietuvoj.“
„Liūdnoka truputį. Entuziazmo nelabai turiu daug."
„Judesio trūksta, Vilniaus judesio.“
Visgi gerovės indekse Aukštaitijos sostinė Panevėžys – pirmajame dešimtuke. O miesto meras sako, kad Panevėžys – kaip regiono centras – padeda jam nemerdėti.
„Panevėžyje yra problema ne darbo vietos, o darbo rankos. Į Panevėžį dabar važinėja žmonės iš Pasvalio, iš Kupiškio, iš gretimų rajonų. Miestas turbūt ir yra truputėlį toks lokomotyvas, kuris galbūt kaip tik regioną timpteli“, – pasakoja Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Pernai blogiausiai buvo įvertintas Alytus, o šiemet – Ignalinos rajonas. Jam skirta paskutinė 60 vieta. Kitos blogiausiai įvertintos savivaldybės skaičiuojant nuo prasčiausios, yra Biržai, Kalvarija, Varėna ir Kelmė. Tačiau probleminių savivaldybių yra ir daugiau.
„Tie Lietuvos regionai, pakraščiai netgi visi, t. y. šiaurės rytinis, pietvakarinis pakraščiai – jie yra toli nuo tų didžiųjų centrų ir jie iš tikrųjų turi didelių problemų. Jaunimo nedarbas ir tas pats visuomenės senėjimas ypač jaučiamas būtent tose savivaldybėse“, – teigia G. Šumskas.
Tyrimas parodė, kad pirmajame dešimtuke iš 60-ies savivaldybių pagal gyventojų tankumą gyvena pusė Lietuvos. Ir tai esą geras ženklas. Kaip ir tai, kad toli gražu ne visų mažųjų miestų žmonės vos tik gavę progą bėgtų į sostinę:
„Ne, ne. Man ramiau, smagiau su šeima, nėra kamščių, oras švaresnis.“
„Ne, man nepatinka dideli miestai. Ten per daug žmonių, per daug eismo, per daug judesio, per daug visko."
„Čia ne nuo miesto priklauso, o nuo žmogaus vidaus. Laimė yra ne išorėje, o viduje. Jeigu mes čia nelaimingi, mes ir Afrikoje nelaimingi būsim. Kaip Kristus sakė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.
„Labai gera, pažiūrėkit va. Kaip gražu, papuošta. Visos gatvės, viskas.“
„Skųstis negaliu. Kaip kine.“
Visgi savivaldybių gerovės indeksą pristatę tyrėjai viliasi, kad akivaizdų didmiesčių ir provincijos atotrūkį parodę rezultatai padės „paspausti“ centrinę valdžią skirti realų dėmesį regionams.
