indeksas

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas antrąjį šių metų ketvirtį prastėjo – 4 iš 10 vadovų artimiausiu metu prognozuoja mažėsiantį pelną. Be to, vis daugiau investuotojų išreiškia susirūpinimą dėl ekonominės aplinkos stabilumo, rodo investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas pasitikėjimo indekso tyrimas.

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 30 į 29-ąją tarp 63 šalių.   Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD konkurencingumo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas, pranešė Inovacijų agentūra.

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Per praėjusius metus Lietuva nepagerino Korupcijos suvokimo indekso, ji liko 35 vietoje pasaulyje, rodo „Transparency International“ duomenys. Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

Pasaulio akcijų indeksai smuko penktadienį pasklidus žiniai, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir pirmajai poniai Melaniai testais buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusine infekcija COVID-19. Žinia sukėlė naują politinę suirutę didžiausioje pasaulio ekonomikoje, likus vos mėnesiui iki prezidento rinkimų. Sustiprėjusi suirutė nusmukdė JAV ateities sandorius, investuotojams nervingai laukiant Volstryto atidarymo 16.30 val. Lietuvos laiku.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulį sukrėtė gana staigus akcijų kainų kritimas, tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, pastaruoju metu jos sparčiai kilo. Visgi praėjusią savaitę buvo sulaukta dar vieno staigaus nuopuolio. Ekonomistai aiškina, kad taip įvyko dėl pranešimų apie itin žemas palūkanas ir kurį laiką vyravusios euforijos akcijų rinkoje.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas balandį, palyginti su kovo mėnesiu, pakilo 1,5 proc., arba 2,5 punkto, iki 170 punktų, pasiekęs aukščiausią nuo 2018 metų birželio lygį. Tačiau indeksas buvo 2,3 proc. mažesnis negu 2018-ųjų balandį. Praėjusį mėnesį pakilo visų prekių grupių, išskyrus grūdus, kainų indeksai. Labiau pakilo pieno produktų ir mėsos kainų indeksai, o mažiau – augalinių aliejų ir cukraus kainų indeksai.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), balandį smuko nuo, patikslintais duomenimis, 105,6 punkto mėnesiu anksčiau iki 104 punktų, pasiekęs žemiausią nuo 2016 metų rugsėjo lygį. Bendras pasitikėjimo indeksas smunka jau dešimt mėnesių iš eilės. Analitikai prognozavo, kad šis pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažės tik vidutiniškai 0,5 punkto.

Blogiausiai įvertintų savivaldybių merai skeptiškai vertina savivaldybių gerovės indeksą, bet pripažįsta, kad jų vadovaujamuose rajonuose bėdų esama. Savivaldos atstovai teigia, kad nuo jų valios ne viskas priklauso ir rodo pirštais į centrinę valdžią. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad šalies savivaldybėms pačioms be centrinės valdžios įsikišimo leidžiama perskirstyti tik apie 17 proc. lėšų. Tuo metu, ES vidurkis, mero duomenimis, siekia 38 procentus.

Prieš pora savaičių Fraser Instituto paskelbtas ekonominės laisvės indeksas dosnus Lietuvai. Kaip ir pernai, esame garbingoje tryliktoje vietoje, ant to paties laiptelio kartu su Estija. Virš mūsų rikiuojasi Hong Kongas, Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, JAV, Airija. Reitinge esame aplenkę Vokietiją, Liuksemburgą.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko per 6 pozicijas į 41 vietą. Tuo metu Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą, pranešė Statistikos departamentas. 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras.

Nors Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių gegužę užfiksuota mėnesio defliacija, jos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo labiausiai regione. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 0,1 procento. Mėnesio infliacija Latvijoje gegužę buvo nulinė, o Estijoje - siekė 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 3,4 proc., Latvijos - 2,8 proc.

Policijos sirenos, traukinių ir automobilių signalai – tik dalis nuolatinio miesto triukšmo, kuriame paskęsta net muzikos garsai. O žmonės tiesiog priversti prisitaikyti. Vokietijos mokslininkai surinko informaciją iš daugiau nei 20.000 atliktų klausos testų visame pasaulyje. Tam buvo naudojama programėlė „Mimi“, sukuriant ir pasaulio klausos indekso puslapį. Tyrime buvo nagrinėjamas galimas ryšys tarp gyvenimo mieste ir priešlaikinio klausos praradimo.

Kasmetiniame Socialinės pažangos indekse šiemet Lietuvai skirta 34-oji vieta iš 133 įvertintų valstybių. Pernai Lietuva buvo 35-oji. Tyrime valstybės rikiuojamos pagal daugiau nei 50 rodiklių, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą, sanitarines sąlygas, asmeninį saugumą, informacijos sklaidą, toleranciją.

Naujausiame pasaulio laimės indekse Lietuva nukrito keturiomis pozicijomis iki 60-os, tačiau vis dar lenkia kitas Baltijos šalis, rodo Jungtinių Tautų remiamas tyrimas. Ataskaitos autorių teigimu, laimingiausi žmonės 2013-2015 metais gyveno Danijoje, Šveicarijoje, Islandijoje, Norvegijoje bei Suomijoje, nelaimingiausi - Burundyje, Sirijoje, Toge, Afganistane ir Benine.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kiekvienais metais pateikia geriausiai besivystančių savivaldybių reitingą. Tarp šešių didžiųjų miestų keturis metus pirmą vietą užėmusi Klaipėda, šiais metais nusileido sostinei ir užėmė antrąją vietą.

ERGO Baltijos šalyse ir viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikto tyrimo pagrindu išvestas Baltijos šalių gyventojų saugumo indeksas rodo, kad labiausiai užtikrinti savo kasdienio gyvenimo saugumu jaučiasi estai, o mažiausiai – latviai. Pirmą kartą skelbiamas indeksas išvestas šiais metais apklausus trijų šalių gyventojus. Juo siekiama nustatyti, kokiu mastu gyventojai nerimauja dėl nepageidaujamo arba neigiamų pasekmių turėsiančio įvykio grėsmės.

2013 metais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas sudarė 15,7 proc. BVP, tuo tarpu Latvijoje jis ir toliau buvo didžiausias – 23,8 proc. BVP.

Britų leidinys „The Economist“, kaip ir kiekvieną pusmetį, paskelbė taip vadinamą „Big Mac“ indeksas, kuriuo vertinama valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu. Vertinimo matui pasirinktas vieno populiariausių greito maisto restoranų „McDonalds“ sumuštinis „Big Mac“. Indeksas sudaromas nuo 1986-ųjų metų ir remiasi perkamosios galios pariteto teorija, kuri sako, kad bėgant laikui, identiškas prekių krepšelis turėtų kainuoti tiek pat, mat sunaudojami resursai yra tie patys.

Pasaulio banko tyrimas parodė, jog gerėjantys „Doing Business“ indekso rodikliai yra stipriai susiję su tobulinamomis viešojo valdymo reformomis. Dėl šių priežasčių, Lietuvos verslo konfederacija ragina Vyriausybę nenustoti įgyvendinti verslo aplinkai svarbias reformas. Teigiamai vertiname 2012 m. įsigaliojusį Mažųjų bendrijų įstatymą, kuris padarė didelę įtaką verslumo plėtrai ir aukštai Lietuvos pozicijai šiame reitinge.

Rugpjūčio mėnesį pramonės užsakymai euro zonoje augo sparčiausiai nuo 2011 metų gegužės ir gamyklos nebespėjo tenkinti išaugusios paklausos, skelbia BBC. „Markit“ pramonės vadybininkų pirkimo indeksas (PMI) per mėnesį išaugo nuo 50,3 iki 51,4 punkto. PMI indeksas išaugęs virš 50 punktų žymos indikuoja atitinkamo ūkio sektoriaus plėtrą. Tuo pačiu laikotarpiu Kinijoje pramonės plėtros indeksas PMI taip pat išaugo nuo 50,3 iki 51 punkto ir sumažino nerimą dėl lėtėjančios ekonomikos.

1986 metais leidinys „The Economist“ sukūrė smagų „Big Mac“ indeksą, kuris suteikia galimybę įvertinti perkamosios galios paritetą tarp dviejų skirtingų valiutų. „Big Mac“ indeksas yra paremtas perkamosios galios pariteto teorija. Anot „Big Mac“ indekso kūrėjų, valiutų kursai bet kurioje šalyje ilgainiui turėtų judėti link pariteto, o tapačių prekių kainos dvejose skirtingose šalyse turėtų tapti vienodos.

Ketvirtadienį prekyba vertybiniais popieriais Vilniaus akcijų biržoje vyko gana intensyviai – sudaryti 324 sandoriai, akcijų perleista už 422 tūkst. eurų; biržos indeksas išliko beveik nepakitęs, praneša „Finasta“. Net 19 kotiruojamų pozicijų kaina pasikeitė. „Teo LT“ vertybiniai popieriai brango 0,25 proc. Nors 2013 m. II ketv. veiklos rezultatai nebuvo džiuginantys, investuotojai nepanikuoja ir nemažina dividendus stabiliai mokančios bendrovės akcijų kainos.

Antradienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta gana aktyviai, sudaryta 240 sandorių, kurie kilstelėjo biržos indekso vertę 0,15 proc, praneša „Finasta“. Dėmesio centre vėl atsidūrė „Aprangos“ vertybiniai popieriai, jie brango 0,82 proc. Aktyviau prekiauta ir Šiaulių banko (-0,38 proc.), „Panevėžio Statybos Tresto“ (kaina nekito) bei „Linas Agro Group“ (-0,41 proc.) akcijomis. Po prekybos „Teo LT“ paskelbė 2013 m. II ketv. veiklos rezultatus, kurie nebuvo itin stiprūs.

„Global Firepower“ analitikai, remdamiesi 40 kriterijų, parengė įvairių pasaulio šalių kariuomenių reitingavimo pagal galingumą metodą, kuriame, svarbu pabrėžti, ignoruojamas kai kurių šalių turimas branduolinių ginklų arsenalas. Tarp minėtųjų kriterijų yra visų rūšių karinės paskirties orlaivių kiekis, kariškių ir dirbančių žmonių skaičius, karinis biudžetas ir kt. Šiame indekse didesnė kariuomenės smogiamoji galia žymima mažesniu eilės numeriu.

Pirmadienis investuotojams Vilniaus akcijų biržoje buvo palankus – biržos indeksas augo 0,78 proc., brango 17 kotiruojamų bendrovių akcijos. Apyvarta siekė 309 tūkst. eurų, sudaryta 360 sandorių. Skubėta įsigyti „Vilniaus baldų“ vertybinių popierių, jie brango 6,76 proc., sudaryti 74 sandoriai, kurių bendra vertė – 86 tūkst. eurų. Bendrovė penktadienį po prekybos pranešė, jog ketina išmokėti dividendus, kuriems bus skirtas visas nepaskirstytasis pelnas 2013 m. birželio 30 dienai.

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. VVP indekso skelbimas tampa aktualus valstybei ėmus vis didesnę dalį savo poreikių finansuoti skolinantis būtent vidaus rinkoje. Vien per 2012 m. Vyriausybės skolinimosi apimtis vidaus rinkoje išaugo pusantro karto.

Pamirškite pramonės produkcijos ir bedarbystės statistinius duomenis. Teigiama, kad tikrąją Europos ekonominių reformų efektyvumą nusako mėsainio kaina, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Stebint skirtingas greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ parduodamo mėsainio „Big Mac“ kainas euro zonos šalyse nuo 2011-ųjų liepos iki šių metų sausio, anot analitinio centro „Bruegel“ ekonomisto Guntramo Wolffo, peršasi išvada, kad sunkiau besiverčiančios šalys kaip Airija susiveržė diržus, o kit...

Tokie skandalai, kaip Rūtos Janutienės televizijos laidos apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę cenzūravimas, prisidėjo prie to, kad Lietuva naujausiame pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge ir vėl krito žemyn. Tiesa, Lietuvos pozicija vis dar išlieka gana solidi. Lietuva grėsmingai krenta Lietuva atsidūrė 33-ioje naujausio pasaulinio žiniasklaidos laisvės reitingo vietoje. Palyginti su 2012 metais, Lietuva smuktelėjo trimis pozicijoms žemyn.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Bendrovė „Google“, reaguodama į savo visuomeninio skaidrumo sistemos gaunamus prašymus pašalinti iš paieškos duomenų bazės konkrečias nuorodas, pernai iš jos išbraukė apie 8 mln. nuorodų, skelbia „TorrentFreak“. Praėjusių metų gegužės mėnesį „Google“ pranešė, kad jos visuomeninio skaidrumo sistema pradėjo priiminėti motyvuotus prašymus pašalinti iš paieškos sistemos indekso tam tikras nuorodas. Buvo pranešta, kad nuo to laiko „Google“ iš įvairių šaltinių kas mėnesį gaudavo apie 1,2 mln.

Labiausiai nuo skolų krizės nukentėjusioms euro zonos valstybėms judėti į priekį trukdo nesugebėjimas susidoroti su korupcija, informuoja AFP. Tai paaiškėjo trečiadienį paskelbus „Transparency International“ (TI) korupcijos suvokimo indeksą. Graikija ir Italija indekse užėmė atitinkamai 94 ir 72 vietą iš 176 valstybių. Pastebima korupcija abiejose šalyse padidėjo.

Nepaisant emocijų, gamtovaizdžio ar kitų veiksnių, o vertinant vien ekonominį klimatą, nustatyta, kurios savivaldybės palankiausios gyventi ar investuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antrą kartą pateikė Lietuvos savivaldybių vertinimą – indeksą, identifikuojantį geriausiai ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes.

Sudarius naują kasmetį sąrašą, kuriame šalys vertinamos pagal gerovės ir turto lygį, Norvegija išlieka labiausiai klestinčia valstybe visame pasaulyje, aplenkdama Skandinavijos kaimynes, skelbia „The Local“. 2012 metų Gerovės indekse Danija užėmė antrą vietą, o Švedija liko trečia.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota rugsėjo mėnesio vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija, šiemetinį rugsėjį palyginti su pernykščiu rugsėju, sudarė 3,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.) vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas sudarė 0,7 proc.

Pagrindinių JAV ekonomikos rodiklių indeksas rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį, šįkart 0,1 procentinio punkto. Verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ skaičiuojamas indeksas, rodantis ekonomikos perspektyvas per artimiausius 3-6 mėnesius, sumažėjo iki 95,7 punkto, palyginti su 0,5 proc. augimu, užfiksuotu liepos mėnesį. Grupės atstovai teigia, kad silpna vidaus paklausa ir toliau slegia ekonomiką, o indeksas tai puikiai atspindi. 2004 metais indeksas siekė 100 punkto.

Paklausą akivaizdžiai viršijanti senesnės statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį lėmė bendro būsto kainų indekso smukimą. Didesnėje šalies dalyje brangusių naujos statybos butų nepakako atsverti Lietuvoje vyraujančias būsto kainų mažėjimo tendencijas. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina, išankstiniais duomenimis, siekė vidutiniškai 3630 Lt/kv. m ir buvo 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį.

„Susiklosčiusi situacija akivaizdžiai parodo, kad neturime realių kriterijų, pagal kuriuos įvertintume su korupcija kovojančių arba turinčių kovoti institucijų veiklos efektyvumą“, – mano su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ (TI) atstovybės Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas.

Tyrimų bendrovės RAIT gegužės mėnesio vartotojų nuotaikų indeksas (VNI)  vis dar buvo neigiamas, tačiau nuo -27 (2009 m.) sumažėjo iki  -8% proc.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad birželio mėnesį metinė Vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija nepakito ir sudarė 2,5 proc. Per mėnesį vartojimo kainos sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią poveikį vartojimo kainų mažėjimui turėjo dėl sezoninio veiksnio pigę drabužiai ir avalynė bei kritusios benzino kainos.

ei ieškai ramybės ir taikos, teks pamėgti ir vulkanus, geizerius ir ledynus. O jei ir šie patinka, laikas kraustytis į Islandiją.Pagal pasaulinį taikos indeksą Islandija yra pati taikiausia šalis pasaulyje. Islandija yra viena iš sparčiausiai besivystančių pasaulio valstybių. Kiekvienas iš maždaug 320 tūkstančių šalies gyventojų turi puikią sveikatos apsaugą ir galimybes nemokamam mokslui, didžioji šalies dalis naudoja geoterminę energiją.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė vienuoliktąją Pasaulio informacinių technologijų ataskaitą, kurioje pasaulio šalys išreitinguotos pagal informacinių technologijų naudojimą atskleidžiantį Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI). 2012 m. ataskaitoje pateiktais vertinimais, Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą šiemet užima 31-ą vietą tarp 142 vertintų pasaulio valstybių, o tarp Europos Sąjungos šalių - 14-ą vietą.

Dažniausiai astronomai egzoplanetos ar jos palydovo tinkamumą gyvybei vertina remdamiesi daugiausiai vien jų temperatūra ir nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės. Tačiau astrobiologų kolektyvas pasiūlė naują indeksą, kurį sudaro keturios gyvybei svarbių kintamųjų grupės. Pirmiausiai apie jas. Pirmoji grupė – planetos paviršiaus charakteristikos. Jis turi būti kietas, planetą turi gaubti atmosfera ir magnetosfera.