Gitanas Nausėda antradienį iškvietė pasiaiškinti Susisiekimo ministrą dėl to, kas vyksta su Lukašenkos trąšų tranzitu. Tai, kad Skuodis išsaugojo savo postą, Nausėda buvo pavadinęs Vyriausybės pralaimėjimu ir pridūręs, kad suradus iešmininką, tai yra Lietuvos geležinkelių vadovą, politikų mundurai netaps išplauti.
„Prezidentas su ministru aptarė priežastis ir galimus veiksmus šioje situacijoje“, – teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
„Ar gavot velnių iš prezidento? — Tai aptarėm situaciją ir jos priežastis ir jos sprendimo būdus, tai galiu pasakyti tik tiek. — O prezidentas griežtas buvo, išsakė kritikos? — Tai natūralu, visą laiką“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lukašenkos trąšos per Lietuvą į Klaipėdos uostą vis dar rieda, kada jos sustos – tiksliai neaišku. Karštligiškai jau po amerikiečių sankcijų įsigaliojimo kilus skandalui pradėjęs ieškoti būdų, kaip stabdyti tranzitą, Skuodis dabar nesako, ką darys.
Pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ suskubus pasidžiaugti raštišku amerikiečių patvirtinimu, kad sankcijos netaikomos mūsų įmonėms, šiandien premjerė atkreipė dėmesį, kad liko nutylėta kita laiško vieta.
„OFAC negali garantuoti, jog „Lietuvos geležinkeliai“ nebus įtraukti į sankcionuojamų subjektų sąrašą, nes sprendimus dėl to, kad subjektai padedantys, palaikantys, tarpininkaujantys ar kažkaip kitaip dalyvaujantys sankcionuojamų subjektų verslo praktikoje, gali būti įtraukti į tokių subjektų sąrašą, vadovaujantis nacionalinio saugumo interesais“, – teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Lietuvos geležinkeliai“ nesiteikia pakomentuoti, ką jiems reikštų sankcijos kurias mini premjerė.
„Negalėčiau dabar pakomentuoti, kokio dydžio ši rizika yra“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Teoriškai amerikiečiai galėtų įšaldyti geležinkelių sąskaitas, gali drausti ir kitoms pasaulio įmonėms dirbti su lietuviais. Bet net jei Amerikos sankcijų geležinkeliai ir išvengs, gali laukti kitos bėdos. Iš rytų. Skuodžiui pateikus įstatymo projektą, pagal kurį būtų galima riboti bet kokių prekių tranzitą ar įvežimą iš Baltarusijos, baltarusiai tai pavadino priešiškumo ir agresijos aktu, ir nepaskelbto karo riba. Sureagavo ir Rusija, pareiškusi, kad toks Lietuvos poelgis neliktų be atsako.
„Aš nenoriu tokių hipotetinių spėjimų daryti, aš tikiuosi, kad sveikas protas visose pusėse nugalės“, – kalba M. Skuodis.
Geležinkeliams ir uostui vien netekus Lukašenkos trąšų, būtų skaičiuojami šimtamilijoniniai nuostoliai, o jei teoriškai Lukašenka ir Putinas padarytų tą patį kuo grasina Lietuvos valdantieji – sustabdytų bet kokį į Lietuvą keliaujančių krovinių srautą, net ir tranzitinį, nuostoliai būtų dar didesni, nors jų konkrečiai ir neįvardina nei ministrai, nei uostas su geležinkeliais.
„Baltarusiški kroviniai sudaro apytiksliai apie trečdalį viso krovinių portfelio. Dar iki 20 procentų sudaro Kaliningrado tranzitas. Baltarusiški visi kroviniai yra apie 100 milijonų eurų, visi baltarusiški kroviniai, ir trąšos, ir kiti kroviniai, tai 100 milijonų eurų per metus, tai dar prisidėtų, jeigu mes kalbame apie tranzitą“, – aiškina M. Dubauskas.
„Tranzitinio krovinio iš rytų šalių yra apie 19 mln. tonų iš beveik 48 kraunamų, kas buvo pernai. Kiekvieno krovinio praradimas yra blogai tuo, kad į uostą yra investuojama, įdedama daug tiek valstybės, tiek privataus verslo lėšų“, – teigia Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas.
Beje, uostui vadovaujančio Latako galvos prieš pusantros savaitės reikalavęs Skuodis, dabar jau kalba kitaip. Sulaukęs įmonės valdybos žinios, kad direktorius dirba gerai, sako leisiantis Latakui dirbti toliau.
„Įvertinau visą informaciją, kuri man buvo pateikta, informacija, kurią surinko valdyba, valdybos išvadas, papildomas teisininkų išvadas, pokalbis su uosto generaliniu direktoriumi, apie tai, kaip dirbama, kaip dirbsime toliau“, – tikina M. Skuodis.
Šiandien paaiškėjo, kad Latakas už praėjusius metus sulaukė ir 58 tūkstančių eurų metinio priedo prie atlyginimo. Tai 35 tūkstančiai eurų į rankas. Praėję metai uostui buvo rekordiniai pagal krovinių apimtis.
