Iki šiol dar yra likusių be elektros, nuostolius draudikai jau skaičiuoja dešimtimis tūkstančių eurų. Žmonės dalijasi vaizdais, kaip jų kiemus talžė net poros centimetrų ledai.
Pagrindinės Šiaulių gatvės virto upėmis, kurias įveikti sekėsi ne visiems vairuotojams. Šiauliečiai dalijasi įspūdžiais:
„Važiavau, gavosi vandens srovės didesnės ir užtrumpino. Čia yra daug tokių vietų. Ir Žemaitės gatvė, ir Aido gatvė.“
„Kai kam pridarė nuostolių, mes tai kaime mašiną pasistatėme.“
„Kiekvieną kartą palieka smarkiau ir skęstam. Čia reikia tvarkyti tą šuliniuką.“
Vieni rizikuoja, nors didžiausias balos automobilį semia iki pat langų. Kitus iš vandens jau traukia vietos gyventojai.
„Būčiau pravažiavęs jei ne vaikai būčiau įsibėgėjęs. Čia ne vienas aš toks durnelis“, – sako Šiaulių gyventojas.
Dalis miestiečių nusprendė išbandyti naujus vandens telkinius: plaukioja ir mėgaujasi lietaus vandeniu.
Bet Šiaulių pakraštyje nuotaika liūdnesnė, kartu su lietaus vandeniu iš šulinių į kiemus veržiasi miesto nuotekos:
„Paprasti šuliniai šituose soduose, užteršti fekalijomis. Mums reikia geriamo vandens, Šiaulių vandenys nereaguoja.“
„Daržas užpiltas šiltnamis užpiltas, visas gerbūvis užpiltas.“
O „Šiaulių vandenys“ atstovė Džiuljeta Korsakienė imasi aiškinti priežastis: Liūčių metu lietus patenka į buitinių nuotekų tinklą, o jis patenka dėl nelegalių prisijungimų. Liūčių metu žmonės yra linkę atidaryti buitinių nuotekų šulinėlių dangčius, kad nutekėtų vanduo. Didelis vandens kiekis jis perpildo sistemą ir mūsų siurblinės dirba visu pajėgumu, yra perkrauta sistema.“
Šiauliuose per pora valandų iškrito tiek lietaus vandens, kiek turėtų iškristi per visą mėnesį.
„Labiausiai nusiaubė Šiaulius. Ten per nepilnas dvi valandas prilijo 52 mililitrus, imant paros kritulių kiekį Šiauliuose tai jis siekė 64 milimetrus, kai yra viso birželio norma 64 milimetrai. Nedaug trūko, kad Šiauliai pasiektų birželio normą“, – teigia sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.
Antrina ir klimatologas Donatas Valiukas: „ Tai jau yra stichinis meteorologinis reiškinys, labai trumpas laikas. Tai yra kaip per 12-a valandų iškrenta toks kritulių kiekis, o čia viskas buvo per dvi valandas. 1:50 <…> 1:19 Tokie reiškiniai jie dažnėja, jie intensyvėja.“
Nukentėjo ne tik Šiauliai. Liūtis dalyje Lietuvos lydėjo kruša, stiprus vėjas, perkūnija.
„Vakar dieną stipriausias vėjas buvo škvalo metu fiksuojamas Lazdijuose. Ten vėjo sustiprėjimas siekė 24 metrus per sekundę. Kitos vietovėse tas vėjas buvo silpnesnis“, – kalba S. Dalinkevičiūtė.
Visoje Lietuvoje ketvirtadienį apie 15 000 žmonių gyveno be elektros energijos. Šiandien ketvirtą valandą vakaro šis skaičius sumažėjo iki 1300. Be elektros vargstančių gyventojų daugiausia šiuo metu yra aplink Uteną, Ignaliną. „Energijos skirstymo operatoriui“ talkina ir ugniagesiai gelbėtojai, kurie praėjusią naktį 209 kartus vyko šalinti audros padarinių.
„11 kartų vyko kuomet ant automobilių užkrito medžiai, 3 kartus kuomet medžiai apgadino pastatus, visais kitais atvejais buvo pagalba elektros tinklų tarnybai, kuomet nuplėšiami elektros tinklai arba medis kabo ant laidų, arba medžių šalinimas nuo kelių“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Andžej Romeiko.
Nuostoliai dar tik pradėti skaičiuoti, tačiau Lietuvos draudimas jau rezervavo 90 000 eurų audrų žaloms atlyginti. Žmonės dalijasi, kuriuose rodo kokio dydžio ledai talžė jų kiemus Trakuose. kai kurie jų galėjo siekti ir tris centimetrus
Stiprus vėjas pridarė nuostolių ir Seime. Dingusi elektra paralyžiavo parlamento informacinių technologijų sistemas, pusdienį Seimo nariai negalėjo registruoti savo įstatymų projektų.
„Jau pavyko atkurti visų sistemų veiklą. Jau veikia tiek Seimo svetainė, tiek mūsų dokumentų valdymo sistema, tiek mūsų paštas jau galime naudoti“, – tvirtina Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė. Stiprus vėjas, liūtys iš Lietuvos dar nepasitraukė.
„Vakarop yra tikimybė, kad kažkur pavienės audros gali susiformuoti, bet kol kas oras nėra smarkiai įšilęs, kad sudarytų palankios sąlygos formuotis“, – perspėja sinoptikė.
Sinoptikai perspėja gyventojus: trumpo lietaus, perkūnijos tikimąsi sulaukti rytinėje Lietuvos pusėje. Kai kur lis smarkiai, galima kruša.
