Akvelinos išsaugota kadagio šakelė nuo praėjusių metų švenčių. Pelenų dieną Akvelina sudžiuvusią kadagio šakelę sudegina, o pelenus neša į bažnyčią pašventinti.
„Vaikystėje mano mama parnešdavo ir mums barstydavo, tokią tradiciją nuo senų laikų prisimenu“, – pasakoja Krekenavos gyventoja Akvelina.
Pelenų dieną Akvelina ne tik sudegina pernykštę verbą laukdama mišių, bet ir atsisako sotaus maisto, mėsos. Tad moteris iš anksto būna pasiruošusi lengvų užkandžių – obuolių, riešutų, keptų burokėlių riekelių.
Tiesa, šiais laikais toli gražu ne kiekvienas, kaip Akvelina, į bažnyčią ateina nešini žiupsneliu pelenų. Tuo dažniausiai pasirūpina bažnyčia. Štai ir Krekenavos bazilikoje tikintiesiems tikrai nepristigs pelenų šventoms apeigoms.
Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas: „Atmink, žmogau, dulkė esi, dulkėmis virsi.“
Pelenų diena – tai gavėnios ir didžiųjų pavasario švenčių laukimo pradžia. Visas gavėnios laikotarpis bažnyčiose yra paženklintas violetine spalva, anot klebono, tai atgailos spalva. Į baltą ši spalva bus keičiama sulaukus Velykų.
O Gavėnia, anot dvasininko, laikas skirtas maldai, pasninkui, išmaldai. Kiekvienas šį laikotarpį galime skirti ne tik ramiam švenčių laukimui, bet ir pagalbai kitam.
„Apriboti ne dėl apribojimo, bet apriboti, kad daugiau galėtum paskirti kitam. O šiandien tas kitas yra ir Lietuvoj, ir Ukrainoje, ir Turkijoje, ir Sirijoje, visur galima prisidėti pagelbėdami kitam“, – tvirtina klebonas Gediminas Jankūnas.
O seniau pelenų dieną žmonės ne veltui ir įrankius po sočių Užgavėnių net surišdavo: „Taip sakydavo, kad Pelenų dienoje valgyti tik kas ant puodo sienelių liko arba ant samčių. Tai, kai samčius nulaižom, padedam, surišam, pastatom į kampą, kad ganomi gyvuliai vasarą neišsilakstytų.“
Ir nors samčių nerišime ir į kampą nestatysime, tačiau, pasak tradicijų žinovės, labai svarbu bent prisiminti, kaip tokias datas minėdavo mūsų seneliai ir proseneliai.
„Svarbu, kad išsaugoti savo identitetą, kad save atpažinti, kad mūsų vaikai, kad ir kur bebūtų, kokiam pasaulio krašte bebūtų, tą dieną atpažintų“, – teigia Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.
O kai ką galima puikiai pritaikyti ir dabar – pavyzdžiui, pasiruošti ypatingą mišinį margučių dažymui.
„Prisirinkome juodalksnio žievės, iš šiukšlynų parsitįsėm gelažūnų, užplikėm juodalksnio žievę, įdėsim gelažūnų ir tokį tirpalą laikysime iki pat priešvelykinio laikotarpio. Ir tuomet marginsim kiaušinius, kurie bus nepaprastai gražios juodos spalvos, kaip žemė“, – kalba A. Sidorovienė.
Ir dar tradicijų žinovė primena, kad dabar pats metas pasimėgauti besibeldžiančio pavasario ženklais.
