gavėnia

Šiandien, kovo 29-ą dieną – Didysis penktadienis – paskutinis penktadienis prieš šv. Velykas. Tai diena, kai minimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas – kančia ir mirtis ant kryžiaus. Krikščioniams tai svarbi diena, kurią jie pasitinka ypatingu pasninku (nevalgo mėsos ir pieno patiekalų), atgailavimu, malda, susikaupimu ir be jokios muzikos. Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos.

Šis sekmadienis, kovo 24-oji diena, visiems tikintiesiems yra ypatinga. Tai – Verbų sekmadienio laikas, kurio metu lieka savaitė iki Jėzaus prisikėlimo šventės, šv. Velykų. Apie Verbų sekmadienio reikšmę ir kiekvienam tikinčiajam priklausiančias pareigas papasakojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas. „Kartais sakoma, kad Dievas yra toli nuo žmogaus. Tai Verbų sekmadienis <...> yra pajautimas Viešpaties meilės ir rūpesčio mumis.

Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (vasario 14) iki Velykų dienos (kovo 31). Ne retai dvasininkai šį laikotarpį apibūdina kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metą. Šiandien – Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti nuo sočių, riebių bei mėsiškų patiekalų, linksmybių. Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas atskleidė, kodėl Gavėnios laikotarpis yra ypač reikšmingas ir ką svarbu žinoti apie pasninką.

Rytoj, kovo 15-ą dieną – Gavėnios penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sočių, riebių bei mėsiškų patiekalų. Šiuo metu gyvename Gavėnios laikotarpyje, kuris dvasininkų neretai apibūdinamas, kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metas. Šiuo laiku kiekvienam tikinčiajam yra labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas penktadienis yra ypatingas ir yra pareigos, kurių reikia laikytis.

Šiuo metu gyvename Gavėnios laikotarpyje, kuris dvasininkų neretai apibūdinamas, kaip susikaupimo, rimties ir apmąstymų metas. Šiuo laiku kiekvienam tikinčiajam yra labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas penktadienis yra ypatingas ir yra pareigos, kurių reikia laikytis. Apie tai papasakojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas. Kunigas atskleidė, kodėl Gavėnios laikotarpis yra ypač reikšmingas ir ką svarbu žinoti apie pasninką.

Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (šiemet vasario 14 dienos) iki Velykų dienos (šiais metais kovo 31 dienos). Tai yra 40-ies dienų laikotarpis, skirtas susikaupimui, Kristaus kančios apmąstymui ir susilaikymui. Visgi rytoj – viena iš pasninkavimo dienų – Gavėnios penktadienis.

Velykos vis artėja, o Gavėnios laikotarpiu visiems tikintiesiems svarbu nepamiršti, kad penktadieniai – atgailos dienos, kurių metu reikia laikytis abstinencijos. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (šiemet vasario 14 dienos) iki Velykų dienos (šiais metais  kovo 31 dienos). Tai yra 40-ies dienų laikotarpis, skirtas susikaupimui, Kristaus kančios apmąstymui ir susilaikymui. Apie tai, kada reikėtų pasninkauti, o kada reikėtų laikytis abstinencijos, papasakojo Žaslių kunigas Stasys Čiupalas.

Šiandien, vasario 14 dieną, minima Pelenų diena, nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis. Jis tikintiesiems ypatingas, nes jo metu ruošiamasi šv. Velykoms. Apie tai, ką svarbiausia žinoti apie Pelenų dieną ir Gavėnios laikotarpį, papasakojo kunigas Ričardas Doveika. Pelenų diena dar vadinama Pelenų trečiadieniu. Pagrindinis Pelenų dienos ypatumas yra tas, kad nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis.

Šiandien Bažnyčioje minimas Didysis Penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Abstinencija vadinama susilaikymas nuo mėsiškų valgių, o pasninkas – kuomet sočiai pavalgoma kartą per dieną. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad Didįjį Penktadienį turėtų būti susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Į pabaigą beeinąs Gavėnios laikotarpis, šventų Velykų laukimas, ypatingas periodas kiekvienam tikinčiam. Kaip skelbiama, kiekvienas penktadienis skirtas pasninkui. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad pasninko metu leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa.

Prasidėjęs Gavėnios laikotarpis, šventų Velykų laukimas, ypatingas periodas kiekvienam tikinčiam. Kaip skelbiama, kiekvienas penktadienis skirtas pasninkui. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad pasninko metu leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa.

Graikų ortodoksai mini gavėnios pradžią. Tiesa, visiškai kitaip nei mes esame įpratę – vieno miestelio gatvėse surengė miltų mūšį. Ši tradicija kasmet rengiama jau nuo XIX amžiaus. Centrinėje Graikijos dalyje, Galaxidi miestas skamba nuo sirenų ir džiaugsmingų žmonių šūksnių. Iš mieste vykstančios šventės niekas nepasprunka švarus. Graikai čia surengė kasmetinį, tradicinį miltų mūšį. Tiesa, miltų šventėje netrūksta ir spalvų, mat miltus graikai nudažė maistiniais dažais.

Pirmąjį trečiadienį po triukšmingų Užgavėnių katalikų pasaulis mini Pelenų dieną. Tai yra ir gavėnios pradžia laukiant didžiosios pavasario šventės – Velykų. O Pelenų dienos išskirtinis akcentas – tai pelenų barstymas ant galvos. Akvelinos išsaugota kadagio šakelė nuo praėjusių metų švenčių. Pelenų dieną Akvelina sudžiuvusią kadagio šakelę sudegina, o pelenus neša į bažnyčią pašventinti.

„Avokadai pastaruoju metu mano virtuvėje karaliauja dažnai ir dažniausiai jį naudoju salotoms. Šįsyk pagaminau avokado salotas su tunu“, – sako tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Reikės: avokado, tuno savo sultyse, šviežio agurko, raudono svogūno, prieskoninių žolelių, citrinos sulčių, pipirų ir druskos, alyvuogių aliejaus. Salotos su tunu Avokadą ir agurkus supjausčiau nedideliais gabaliukais. Svogūną susmulkinau. Dubenyje sumaišiau tuną su daržovėmis, pagardinau prieskoniais.

Lietuvoje prieš Velykas prasidėjo gavėnia – susikaupimo, rimties ir pasninko metas. Nuo senų laikų penkias savaites žmonės nevalgė mėsos, kitų gyvulinės kilmės produktų ir nesilinksmino. Išimtis taikoma tik per Juozines – kovo 19 d. Tą dieną leidžiama net tuoktis. O kokios gavėnios tradicijos ir ką lietuviai valgydavo šiuo laikotarpiu senovėje? Beje, specialistai ir nesilaikantiems tradicijų siūlo papasninkauti ir taip apsivalyti organizmą.

Eilė tikinčiųjų nusidriekė Filipinų sostinėje. Jie čia susirinko į pamaldas ir tradicinį pelenų patepimo ritualą. Taip pažymima Pelenų diena – gavėnios pradžia. Pelenai barstomi tiesiai ant žmonių galvų. Anksčiau pelenai būdavo trinami į kaktą, tačiau dėl COVID-19 grėsmės jie barstomi ant galvos – taip išlaikomas saugus atstumas.

Pelenų diena katalikų bažnyčioje žymi ypatingo laikotarpio – Gavėnios pradžią. Gavėnia, prasidedanti vasario 17-ąją, truks iki pat Didžiojo šeštadienio, balandžio 3-osios. Kuo šis laikotarpis svarbus ir kodėl Pelenų dieną reikia laikytis pasninko,  papasakojo kunigas Ričardas Doveika. Pelenų diena, pasak R. Doveikos, yra žingsnis į maldos, atgailos ir gerų darbų laiką, o bažnyčioje atliekamos apeigos primena apie mūsų žmogiškąjį trapumą.

Šiandien krikščioniškas pasaulis mini Pelenų dieną – pirmąją Gavėnios dieną, nuo kurios prasideda šventų Velykų laukimas. Dažnam žmogui Gavėnios pradžia asocijuojasi su pasninku, kuris reiškia, kad nuo pirmojo gavėnios penktadienio ir iki pat Velykų nebus galima valgyti mėsos. Kunigas Ričardas Doveika, kalbėdamas apie Pelenų dieną ir pasninko reikšmę, sako, kad dažnai žmonės nežino, kada iš tiesų reikia pasninkauti.

Būtent gavėnios metu, ruošiant organizmą pavasariniam virsmui ir atsisakant mėsos bei jos produktų, pasninkaujant, norisi, kad maistas būtų kuo įvairesnis ir spalvingesnis. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ ekspertas Aidas Poleninas dalinasi patiekalų, kurie bus malonūs ne tik skonio receptoriams, bet ir akims, receptais. Šiuo metu reikėtų valgyti dar daugiau daržovių, vaisių ir riešutų, teigia minėto parduotuvių tinklo maisto gamybos departamento direktorius.

Klaipėdos teatro aikštės viduryje - visu gražumu besipuikuojanti Morė, o aplink ją ruošiamasi kitoms pramogoms. Kol Kanapinis ir Lašininis stos į amžiną kovą, jų ringe jėgas išbando šventės svečiai. Nors pajūryje žiemos beveik nebelikę, klaipėdiečiai ją veja, kad ši nesugalvotų sugrįžti. Šventės dalyviai pripažįsta, Užgavėnių namie nebešvenčia, nebent tik kepa blynus. „Kaip vaikystėj būdavo blynai, saldainiai, vaikščiojimai pas kaimynus, tai to nebėra, bet, aišku, labai gaila.

Daugeliui krikščionių Gavėnia – tai laikas, kai stengiamasi susilaikyti nuo mėgstamiausių dalykų. Tačiau kanadietis Chrisas Schryeris metė viską, išskyrus tai, ką dievina – alų, rašo odditycentral.com. 33-ejų interneto dizaineris iš Toronto atsisakė kieto maisto ir nuo kovo 5 dienos yra gyvas tik alumi. Vyrukas tiki, kad tai, ką jis daro – tikras dvasinės disciplinos išbandymas.

Trečiadienį, Pelenų dieną, prasideda gavėnia – septynių savaičių didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas. Pelenų diena prasideda kelias į pagridinę krikščionių šventę – Velykas. Pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, o bažnyčiose tikintiesiems galvos pabarstoma žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirstąs. „Gavėnios prasmė yra paslėpta neregimuose dalykuose.

Velykų šventėje, kaip ir kitose religinėse šventėse, kiekvienas ieškome skirtingų dalykų – vieni dvasinės atgaivos, kiti, drauge su parduotuvių akcijomis, pigiau nusipirkti, parduoti. Kas iš tiesų yra Velykos? – paklausėme kunigo Ričardo Doveikos. Velykinis įvykis – tai tuščias velykinis kapas, prie kurio švenčiame Dievo duoto pažado – atpirkti žmogų, sutaikyti jį su savimi – išsipildymą. Didžiojo penktadienio mirtis ant kryžiaus visą Visatą, visą žmoniškumą persmelkia gilia Dievo meile.