Medikai ir ekspertai tikina, kad tempus reikia spartinti, tą bando daryti ir Vyriausybė, tačiau senjorai kupini baimių – abejoja ir dėl vakcinų, ir dėl savo sveikatos. O pensininkų telefonai netyla – jiems skambina ir vakcinuotis siūlo ne tik robotė Rita, šeimos gydytojai, bet ir nusamdyti privačių skambučių centrų darbuotojai.
Robotė Rita darbo turi į valias – nuo ryto skambina sostinės senjorams ir siūlo skiepytis nuo koronaviruso. Per dieną robotė gali susisiekti su daugiau nei 10 tūkstančių pensininkų ir pakviesti juos vakcinuotis. Toks automatinis skambutis kviečia sureaguoti ir tuos senjorus, kurie anksčiau skiepytis nenorėjo, bet vėliau persigalvojo.
„Esame girdėję, kad tuose sąrašuose yra žmonės, kurie jau atsisakė skiepytis. Bet gal praėjo šiek tiek laiko, gal tai yra papildoma edukacija, papildoma skatinimas ir jisai suveikė“, – sako „Telia“ verslo padalinio vadovas Daniel Karpovič.
Nuo penktadienio į robotės skambučius sostinėje atsiliepė daugiau kaip du tūkstančiai senjorų. Pabendravę su ja norą skiepytis pareiškė apie 400 pensininkų, tiesa, daugiau kaip pusė tūkstančio skiepo vistiek išvis atsisakė. Dar 840 pensininkų dvejoja. Vieni senjorai sako skiepą kol kas atideda dėl prastos sveikatos, alergijų, kiti – baimių:
„Dar ne, kad kraujas truputį blogas, nerizikavau.“
„Dar ir pranešimo negavau, kai gausiu pranešimą, tada jau ir bandysiu skiepytis.“
„Aš persirgau, o be to, dar esu labai alergiška, esu turėjusi alerginę komą.“
„Aš nesiskiepijau, nes taip noriu, esu persirgusi.“
„Internetu aš užsiregistravau ir po kelių savaičių gavau kvietimą skiepytis.“
„Aš pati skambinau į polikliniką, paprašiau, kad mane užregistruotų skiepui ir sakė – laukit skambučio.“
„Kad niekas neskiepija, užsiregistravusi, bet laukiu jau mėnesį, nes nenorėjau „AstraZeneca" skiepytis.“
Nors vakcinų šalyje netrūksta, senjorai vis dar skiepijasi vangiai. Šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 65-erių metų amžiaus žmonių vakcinuota kiek daugiau kaip pusė – beveik 55 procentai. Tikslas yra vakcinuoti bent 70 procentų senjorų. O dabartinė statistika nedžiugina nei ekspertų, nei medikų. Pasak jų, senjorai labiau bijo mirties nei skiepo.
„Kalbėjomės su kolegomis, Šiaulių ligoninės vadovu, ten dabar didėja srautai. Sako, žmonės nesiskiepija, nes bijo numirti nuo vakcinos, bijo kažkokių komplikacijų, čia yra kosmosas, kai tu girdi tai. Visa tai kyla iš baimės“, – pasakoja skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.
O praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi vangiausiai besiskiepijančiuose rytiniuose šalies regionuose. Tiesa, net ir po apsilankymo vakcinacija nepaspartėjo nei Šalčininkuose, nei Vilniaus rajone.
„Šalčininkuose tas procentas nesiekia 20 vyresnio amžiaus asmenų, kurie būtų paskiepyti. Visagine yra mažiau nei 25 procentai, o Vilniaus rajone truputį situacija geresnė – bet 40 procentų paskiepytų asmenų dar nesiekia“, – teigia vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
„Noriu paraginti tuos, kurie turi vyresnio amžiaus artimųjų – paraginti vyresnio amžiaus artimuosius pasiskiepyti, nes rizika nuo Covid-19 ligos sunkiai susirgti šitai amžiaus grupei pati didžiausia“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O kol kas skiepų lenktynėse pirmauja Neringos, Birštono ir Kauno miesto savivaldybės. Kaune jau paskiepyta apie 63 procentai senjorų. Miestas meta kone visas pajėgas tam, kad būtų vakcinuota kuo daugiau pensininkų – poliklinikoje įrengtas skambučių centras, į kurį skambina patys senjorai, teiraujasi dėl skiepų.
Svarstoma pavyzdį imti iš Vilniaus ir paleisti automatinį robotą, kuris skambintų senjorams. Tiesa, Kauno poliklinikos pacientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vadovė tikina, kad dalis senjorų dėl skambučių jau pyksta.
„Buvo tokių, kurie pasipiktino, sako, jūs jau man kelintą kartą skambinate. Aš turiu savo kategorišką nuomonę, kad nenoriu skiepytis. Tai tikrai pasitaikė ir tokių pacientų. Kurie yra arba alergiški, arba persirgę“, – sako Pacientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vadovė Loreta Marmienė.
Kauno miestui pagal vakcinacijos tempus šiuo metu nusileidžia Vilnius, mat sostinė yra paskiepijusi 61 procentą vyresnio amžiaus žmonių. Nors sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad Vilniaus vakcinacijos apsukos lėtėja, pati savivaldybė dar tikisi paskiepyti apie 10 tūkstančių pensininkų.
„Mes tikrai atkakliai raginsime ir kviesime, nes yra nemažai žmonių, kurie prieš vieną ar kelis mėnesius sakė, kad nesiskiepys, o dabar jau sutinka skiepytis. Pačioje pradžioje buvo mažai žmonių pasiskiepiję, turbūt ta baimė buvo didesnė būtų pirmam. Tai dabar senjorai seka vieni kitų pavyzdžiu“, – pasakoja administracijos direktorė Lina Koriznienė.
O medikai perspėja, kad sparčiai augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui ir pildantis ligoninėms, didelis nepasiskiepijusių procentas ypač senjorų grupėje reiškia, kad virusas toliau gyvuos ir tūkstančiai pensininkų mirs anksčiau laiko išbandę natūralią atranką.
„Mes prarasime tūkstančius žmonių, jeigu nepradėsime labai rimtai komunikuoti už vakcinavimąsi. 54 procentai balandžio 21 dieną Europos Sąjungoje. Mes nesame Afrika, tai ne tas skaičius, ne tokio rezultato turime pasiekti“, – teigia skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.
Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva gerokai atsilieka ir vyriausiųjų skiepijime – 80+ amžiaus grupėje vakcinuota 46 procentai asmenų, Estijoje, Lenkijoje – 54, Maltoje – 97 procentai, Norvegijoje – 80 procentų.
