Seimo nario padėjėja Indrė Dujauskienė parlamento rūmuose darbuojasi pora mėnesių. Ji, kaip ir pirmą kartą į valdžią išrinktas jos darbdavys Linas Slušnys, Seime dar naujokai.
„Daug naujo, daug mokytis reikia, labai įdomu. Kintantis darbas, nemonotoniškas. Dar daug ir išmokt reikia. Darbo valandos, žinokit, įvairios. Nėra taip, kad dirbi nuo 8 iki 17. Būna, ir iki 19 val. reikia padirbėti, ir vėliau“, – sako ji.
Indrė atsakinga už Seimo nario darbotvarkę, kartu dalyvauja komitetų posėdžiuose, padeda rengti dokumentus. Tačiau atlygis už tokį darbą, pasak padėjėjos, neadekvatus. „Į rankas“ ji uždirba kiek daugiau nei 700 eurų.
„Kai pradėjau, buvo labai mažas atlyginimas. Labai mažas koeficientas su aukštaisiais išsilavinimais – „Maximos“ lygio atlyginimas. Juokinga“, – tęsia pašnekovė.
Beje, jau įdarbintai Indrei pačiai teko užduotis ieškoti būsimų savo kolegų patarėjų. Linas Slušnys pasakoja vienu metu kone puolęs į neviltį – du mėnesius niekas nepanoro eiti dirbti į Seimą.
„Nustebau. Praktiškai visi žmonės, su kuriais kalbėdavau, nusišypsodavo ir sakydavo: „Nepyk, net ir krizės metu už tokius pinigus mes neinam.“ Buvo tas momentas, nusivylimas“, – teigia Seimo narys.
Seimo narių padėjėjai ir patarėjai tenkinasi mažiausiomis algomis kanceliarijoje. Iki šiol jų uždarbis „į rankas“ siekė nuo mažiau nei 800 iki 1300 eurų. Tiesa, didžiausia galima suma džiaugiasi nedaug padėjėjų, nebent tie, kurių viršininkai parlamentarai pageidauja vos kelių pagalbininkų. Mat atlyginimams skirta „krepšelio“ suma ribota, o kiekvienam Seimo nariui Statutas leidžia turėti tris padėjėjų etatus.
Prieš gerą mėnesį biudžetą priėmęs Seimas nusprendė, kad keliems šimtams politinio pasitikėjimo tarnautojų gyvenimą metas palengvinti. Jau šiemet valdybai padidinus koeficientus, už vieną etatą padėjėjai galės uždirbti ir per tūkstantį eurų. Tad atlyginimai jiems didės keliais šimtais eurų.
„Patarėjams reikalavimai yra turėti didelę kvalifikaciją, aukštojo mokslo diplomą, kitaip čia net negali įsidarbinti. Žmonės ateina į nežinomybę – 4 metai ir viskas, Seimo nario kadencija baigiasi. Ar jis bus išrinktas, ar nebus, čia klausimas“, – sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Šiomis dienomis dauguma kabinetų Seime užrakinti ir tušti. Kaip ir parlamentarai, taip ir jų padėjėjai gali dirbti iš namų. Tiesa, darbo krūvis patarėjams skirtingas. Kuo aktyvesnis Seimo narys, tuo daugiau paplušėti tenka ir jo komandai, o algos dydis nuo to nepriklauso.
„Teisininkų susirasti, kurie dirbtų už tokį mažą atlyginimą, yra labai sudėtinga. Ieškai tiesiog, bandai įkalbinėti, kad „baigei studijas ir bus naudinga ateityje“, – sako valstietė Agnė Širinskienė.
Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis išskiria ir brangų pragyvenimą sostinėje.
„Vilniuj gyvenant sudėtinga. Išvis sudėtinga pragyventi, o gauti specialistą, teisininką už tokį atlyginimą tikrai buvo neįmanoma“, – aiškina jis.
Tiesa, ne paslaptis, kad Seimo narių padėjėjų kėdės tampa užuovėja ir rinkimus pralaimėjusiems politikams. Šiemet kuklios vietos pasipildė ir visai ne kukliomis asmenybėmis. Štai kadaise koalicijų sutartis pasirašinėjęs Gediminas Kirkilas dabar yra Andriaus Palionio patarėjas. Zigmantas Balčytis bičiuliškai įdarbino Juozą Bernatonį, Vytautas Gapšys į pagalbą pasikvietė Artūrą Skardžių. Papasakoti, ar sunkiai pluša ir ar tenkina algos, politikos senbuviai nepanoro.
Visgi jų atlyginimai sotesni nei jaunų patarėjų. Parlamentarų pagalbininkai gauna priedus už stažą valstybės tarnyboje, kurie gali siekti iki trečdalio dabartinės algos, taigi, priedas gali siekti ir kelis šimtus eurų. Planas didinti padėjėjų algas tvirtinant biudžetą praslydo liberalų iniciatyva. Tiesa, dalis valdančiosios Laisvės partijos susilaikė ar balsavo prieš.
„Daugiausia pasiūlymas buvo paremtas gausiais valstiečių ir kitų kolegų balsais. Man atrodo, tai netinkamas siūlymas kol kas, įvertinant pandemijos kontekstą“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
O pati premjerė Ingrida Šimonytė, seimūnams palaikius nelauktą iniciatyvą, neslėpė pykčio.
„Dabar dar labiau padidino deficitą, už kurį mane bando kalti prie kryžiaus. Tai sveikinu jus su tuo. Tokio cinizmo turbūt šioje šalyje dar nebuvo“, – dėstė ji.
Šiemet masiniam politikų pagalbininkų algų kėlimui prireiks papildomų dviejų milijonų eurų. Vyriausybė tam nepritarė.
„Kadangi buvo Seimo narių pasiūlymas šiam tikslui dar labiau padidinti finansavimą ir už tai Seimas balsavo, neatsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, tai ką aš čia galiu daug komentuoti. Aš balsavau prieš“, – tęsia premjerė.
Dalis parlamentarų mano, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestį reikėtų keisti bendra tvarka, o ne daryti išimtis.
„Sistemiškai žiūrėti, kad valstybės tarnautojų galbūt turėtų būti mažiau, tačiau jie būtų adekvačiau apmokami ir jų kvalifikacija, kompetencijos galėtų kilti, tikrai reikia“, – teigia V. Mitalas.
Beje, padidintomis politikų komandų narių algomis pasipiktino kiti Seime dirbantys valdininkai, tačiau viešai išsakyti savo poziciją atsisakė.
