Seimo skandalistui P. Gražuliui net pačiam sunku tiksliai prisiminti, kiek kartų parlamentas sprendė, ar panaikinti jo neliečiamybę.
„Aš galvoju gal 5 kartą, bet visų epizodų neprisimenu, tarp kitko. Bet kad 5 kartai, tai suskaičiavau“, – sako Seimo narys P.Gražulis.
„Nežinau, bet aš manau, kad rekordininkas, bet gal yra dar tokių, bet Lietuva, atrodo, panašaus negirdėjo“, – pasakoja Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Naikinti P. Gražulio neliečiamybę pirmą kartą prokurorai paprašė dar 2010-aisiais dėl jo veiksmų pirmosiose gėjų eitynėse. Taip pat, kaip ir 2013-aisiais, kai teisėsauga Gražulio panoro vėl po dalyvavimo gėjų eitynėse.
2017-aisiais norėta jam iškelti baudžiamąją bylą dėl surengto piketo prie prokuroro namų. O ketvirtą kartą prokuroras kreipėsi į Seimą jau susidomėjus jo atstovavimu įmonei „Judex“.
Tačiau visus keturis kartus parlamentas nuo teismo išsisukdavo – prokurorų prašymus tarytum padėdavo, kur niekas nemato, o P. Gražuliui ir toliau leisdavo sėdėti Seime, o ne teismo salėse.
Kaip ir pernai senajam Seimui, taip ir šiemet naujajam Generalinis prokuroras paaiškino, kad P. Gražulis rūpinosi su juo siejamos bendrovės „Judex“ reikalais, kai prieš penkerius metus Rusijos pareigūnai bendrovės gamintuose koldūnuose aptiko listerijos bakterijų.
Gražulis rūpinosi įmonės reikalais kaip savo, bandė paveikti tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnus. Bet sako, kad jokių įmonės akcijų neturi, jos valdyme nedalyvauja.
„Anksčiau dirbo mano žmona, pažinojau akcininką ir pažįstu Sigitą, su kuriuo prieš gal 30 metų turėjome bendrą įmonę, aš išėjau į politiką, jis liko versle“, – teigia P. Gražulis.
Pirmadienį P. Gražulis Seimo nariams dar išsiuntė laišką, kuriuo bandė įtikinti savo nekaltumu. O antradienį stojęs į tribūną pasakyti kalbos, Gražulis mėgino kolegas paveikti įvairiais būdais. Pirmiausia jautrumu:
„Toks mano yra likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas.“
Po to beveik susigraudino:
„Teko pažinoti labai gerai monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuris daugiau kaip 20 metų kalėjo sovietiniuose lageriuose.“
Tuomet įtikinėjo:
„Ar jums neaišku? Visiems žmonėms aišku, tik jums neaišku.“
Išgyveno nusivylimo stadiją:
„Aš ne jums ir kalbu, kalbu tiems, kurie šiandien galbūt klauso šitą posėdį, nes jums tiesa nereikalinga.“
Tada išliejo pyktį prokurorui:
„Ką jūs čia nesąmones šnekat?“
Ir baigė pykčiu konservatoriams:
„Jeigu konservatorių užvaldyta teisėtvarka su Grybauskaite man kelia bylas, tarnauju jums, Lietuvos žmonės, jeigu jie mane nepersekiotų, tarnaučiau šitai gaujai, kuri užvaldė Lietuvą.“
Nei konservatoriai, nei kiti jo nepasigailėjo – 97 Seimo nariai nusprendė, kad Petrui gana dangstytis neliečiamybės skraiste.
„Kiekvienas Seimo narys turi supratimą, ką galima daryt, ką negalima. Tai šitas Seimo narys atrodo vaikšto peilio ašmenimis sąmoningai, provokuodamas, žinodamas, kad Seimas jį pridengs. Jis gi visada prisiplaka prie valdančiosios daugumos ir vis sėkmingai išsisuka ir štai atėjo Brisiaus galas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Negalime dangstytis tokiais dalykais, Petras labai sugebėdavo išspausti ašarą arba suvirpinti širdis ir tada pati Seimo dauguma neleisdavo patraukti. Aš manau, kad šitas klausimas seniai būtų baigtas, jeigu pirmą kartą būtume davę sutikimą kaip Seimas“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.
„Čia gal ne LGBT bendruomenei džiugi diena, čia visiems Lietuvos gyventojams yra gera naujiena. Man atrodo labai gerai kolega Eugenijus Gentvilas paragino Petrą Gražulį atsiduoti teisėsaugos malonėms ir glamonėms“, – pasakoja Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Kaip bus, taip bus, žinokite, aš jau sėdėjęs. Žinokite, kalėjimo, tikrai nebijau. Ir aš norėčiau, jeigu skirs bausmę, norėčiau, kad tikrai realią laisvės atėmimo bausmę skirtų“, – teigia P. Gražulis.
Seimo salėje balsuoti prieš kolegas įtikinėti be P. Gražulio bandė ir Darbo partijos atstovai – kurių narys Vytautas Gapšys taip pat stos prieš parlamentą aiškintis dėl neliečiamybės naikinimo.
