Kiek anksčiau Seimas subūrė komisiją, kuri ir sprendė, ar patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti Seimo nario P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Komisija organizavo du posėdžius, kurių metu išklausė Generalinės prokuratūros atstovus bei patį P. Gražulį.
Seimo nario A. Lydekos vadovaujama komisija nutarė sutikti, kad P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė.
„Komisija, patikrinusi Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi prokuratūros ir Petro Gražulio paaiškinimus, nustatė, kad yra pagrindas patenkinti Generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – Seime antradienį sakė Arminas Lydeka.
97 Seimo nariai balsavo už, 6 – prieš, 26 susilaikė.
Gražulis: ši byla politinė
Tuo metu pats P. Gražulis iš Seimo tribūnos piktinosi esantis visą gyvenimą persekiojamas.
„Atgavus nepriklausomybę, dabartinė sistema man buvo iškėlusi penkias bylas ir niekada nesakė, kad tai yra mano politinis persekiojimas. <...> Šita byla yra sukurpta politinė“, – sakė P. Gražulis.
„Judex“ produkcijoje nebuvo rasta jokia listerija ir prokuroras iškėlė bylą!“ – piktinosi Seimo narys.
Jis tvirtino, kad bylą esą užsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Visiems žmonėms aišku, tik jums neaišku“, – į Seimą kreipėsi P. Gražulis.
Taip pat P. Gražulis Seimui kiek anksčiau tvirtino, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis esą melavo, vardindamas, kuo įtariamas Seimo narys.
„Ir dėl automobilio nuomos, kad aš nemokėjau. Visus dokumentus, visus pavedimus turiu. Ir dėl to, kad turėjau naudos 1800 eurų. Visus dokumentus turiu. Mano sutartyje buvo numatyta, kad turiu teisę pilti kurą. Už 350 eurų per mėnesį grubiai pyliau, o prokuratūra užskaito visiškai kitaip“, – tvirtino P. Gražulis.
Jis sakė manantis, kad politinis sprendimas jau priimtas, o „teisingumas niekam nereikalingas“.
„Ir niekas nenorės įsigilinti į klausimo esmę. Pasakys, tegul sprendžia teismas. Taip, man dar bus galimybė išsakyti ne jums, Seimo nariai, bet žmonėms, ką aš galvoju ir kodėl yra naikinamas imunitetas. Tikiuosi, kad komisija bet iš dalies pasidomės klausimais, kurias esu kaltinamas. Šiandien dar labiau įsitikinau, kad tai politinis sprendimas, kadangi kritikavau užvaldytą žiniasklaidą, konservatorius, Grybauskaitę“, – tikino Seimo narys.
Bandymas antrą kartą
Generalinė prokuratūra jau yra prašiusi praėjusios kadencijos Seimo panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, siekiant baigti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų politiko veiksmų.
Praėjusį birželį Seimas atmetė E. Pašilio prašymą naikinti P. Gražulio imunitetą. Tąkart Seimo narys jam mestus kaltinimus neigė ir tvirtino, kad byla tėra politinis susidorojimas.
Teisėsauga įtaria, kad P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Prokurorai teigė, kad padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas 2016 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime.
Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas. Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.
Kaip naikinama teisinė neliečiamybė?
Seimui pritarus suburti tokią komisiją, ši turės į savo posėdį pasikviesti išklausyti Seimo narį, kurio neliečiamybės klausimas sprendžiamas, bei prokuratūros atstovą.
Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“.
Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma netenkinti generalinio prokuroro teikimo, Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
Jeigu Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui netenkinti generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
