Saulius Čaplinskas apie antikūnų testo neįtraukimą į galimybių pasą: „Kai susiduria mokslas ir politika, mokslo nebelieka“

Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Prezidentas siūlo, kad greitaisiais antigenų testais prasitestavę mokiniai nuo 12 iki 15 metų galėtų gauti galimybių pasus. Kaip jūs vertinate tokį pasiūlymą?

Aš nuo pat pandemijos pradžios stengiuosi teikti asmenines įžvalgas ir nuolat akcentavau tą faktą, kad labai svarbu, jog žmogus suprastų kodėl ir žinotų savo kovido statusą, o ne vien tik įvairiais būdais spausti žmones kuo greičiau pasiskiepyti. Savaime aišku, kad vien tik skiepas, vien tik QR kodas neapsaugos nuo kovido, ypač dabar – plintant omikron, atsirandat naujoms atmainoms.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidentas ragina vaikams galimybių pasą išduoti su antigeno testu: „Jei tai nebus padaryta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą“

Ambasadorius Vidmantas Purlys – apie Nyderlanduose kilusį protestą prieš sugriežtintą karantiną

Vyriškis griebiasi už galvos: pasiskiepijau trečią kartą, atnaujinau sistemą – galimybių pasas galioja dar trumpiau

Užtat, vienas iš uždavinių, lygiagrečiai šalia vakcinacijos plėtimo, yra kuo efektyvesnis, kuo intensyvesnis ir žmonėms priimtinas testavimas. Manau, kad plėsti testavimą, tame tarpe ir dėl galimybių paso, kuris išvis nėra medicininė priemonė, o daugiau politinis, organizacinis susitarimas.

Pastaruoju metu nemažai žmonių piktinasi tuo, kad į galimybių pasą nėra įtraukti serologiniai tyrimai. Kiek iš tiesų tai yra pagrįsta? Gal iš tiesų, jei žmogus turi antikūnų, jis yra apsaugotas ir to užtenka, kad jam būtų suteiktas galimybių pasas?

Čia yra problema, kad joks gydytojas negali pasakyti konkrečiam žmogui, koks antikūnų titras suteiks šimtaprocentinę apsaugos garantiją. Savaime aišku, kad kuo didesnis antikūnų titras, tuo apsauga yra geresnė, bet tai gali priklausyti nuo įvairių faktorių. Vienas iš jų gali būti ir tai, kiek daug viruso toks žmogus įkvėps.

Iš kitos pusės, savaime aišku, kad ne pats faktas, jog žmogus pasiskiepijo saugo jį nuo ligos, o imuninė sistema. Šia prasme aišku, kad antikūnų testas gali būti labiau informatyvus negu vien tik tas faktas, kad prieš pusmetį žmogus pasiskiepijo.

Čia yra tam tikra problema, kad jeigu kalbėtume apie mediciną, tai vėlgi medicinoje bus pats faktas, kad žmogus pasiskiepijo ir kaip jam susiformavo imunitetas. Kai kalbame apie politinius ir organizacinius dalykus, tada jau prasideda įvairūs išvedžiojimai ir nesusipratimai.

Kai kurie medikai sako, kad, jei padaro žmogui tyrimą ir randa daug antikūnų, jie nerekomenduoja skiepytis. Esą tai būtų papildomas krūvis organizmui. Bet jeigu jis nepasiskiepys, jis neturės galimybių paso. Kaip tada čia rasti sprendimą?

Čia ir yra problema, ką sakau nuo pandemijos pradžios. Kai susiduria mokslas ir politika, tai mokslo paprasčiausiai nebelieka. Čia politikai turi apsispręsti, kaip naudos vienokį ar kitokį tyrimų metodą, vienokį ar kitokį rezultatą, vienokiems ar kitokiems organizaciniams sprendimams.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.