Apie tai, ar lietuvių mentalitetas nesuderinamas su saugiu vairavimu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Pone Pakėnai, kokios dažniausiai būna žūčių keliuose priežastys? Ar gali būti, kad žmonės pervertina savo galimybes, galvoja, kad jiems nieko neatsitiks?
A. Pakėnas: Nemoka ir nesugeba įvertinti pavojaus. Dažnai man tenka ir mokiniams sakyti, kad daugiau kaip pusę avarijų atsitinka dėl to, kad vairuotojai nesugeba įvertinti pavojingos situacijos. Tai yra jie važiuoja, kažką mato per langą ir ta situacija jiems nekelia nerimo. Jie nemano, kad turi kažkaip atsargiau vairuoti, kažkaip saugotis, nes pagal juos viskas gerai – šviečia saulutė, sausas asfaltas, geras automobilis ir to pakanka jam važiuoti, pervertinant savo galimybes. Žmogus neįvertina pavojaus ir atsitikus bet kokiam nukrypimui nuo jo kažkokio įsivaizduojamo standarto įvyksta nelaimė.
Pone Vilkeli, ar yra tokia patvirtinta priemonių visuma, kurios teigiamai veikia žūčių keliuose mažėjimą. Kadangi Lietuva padarė nemažą progresą, tai tikriausiai kažkas veikia, ne tik sąmoningumas žmonių, bet ir kažkas daugiau?
A. Vilkelis: Kaip kolega gerai ir paminėjo, tai nėra vieno kažkokio auksinio recepto, kad pritaikius kažkokią vieną priemonę galima būtų išspręsti visas problemas, nes čia yra visų priemonių kompleksas, kuris reikalingas pasiekti tuos gerus rezultatus – tai tuo keliu Lietuva ir eina. Pirmiausia, tai infrastruktūros vystymas: nuo didžiausių Lietuvos projektų kaip „Via Baltica“ rekonstravimas, keturios eismo juostos automagistralėje ir iki smulkesnių priemonių kaip pėščiųjų perėjų pertvarkymas, eismo inžinerinių, saugaus eismo priemonių įdiegimas. Švietėjiška veikla, kuri daro didelę teigiamą įtaką – vairuotojai supranta rizikingumą, svarbą ir pavojingumą vairuojant. Tada kontrolės mechanizmas, kuriame policija dalyvauja ir labai dideles pastangas deda. Visų priemonių visuma leidžia pasiekti rezultatus, kad Lietuva paskutiniais metais rodo geras tendencijas mažinant žūčių skaičių keliuose.
Pone Pakėnai, ką dar šiuo metu reikėtų padaryti ir ko šiuo metu dar nesiruošiame daryti, ar darome lėtai?
A. Pakėnas: Galima kai ką dar pagriežtinti: dabar ir tų sektorinių greičio matuoklių yra ir momentinių, ir trikojų yra... Bet jūs žiūrėkite, kokia eina mintis paskui tai – trikojį reikia nuspirti, o tai padaręs žmogus tampa herojumi. Žiūrėkite, jeigu kažkas nufilmavo, kaip nuspiria trikojį, tai visi ploja atsistoję kaip šaunu vietoje to, kad visi visuotinai jį pasmerktų. Tai, kol visuotinai jo niekas nepasmerks, tai mes galime prigalvoti, kokių norite priemonių.
Situaciją, kai dviratininkas nuspyrė trikojį, žiūrėkite čia:
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
