„– Alio, mamyte, labas.“
„– Vaikeli, mano mielas.“
„– Mamyt, tik nepergyvenk, man viskas gerai.“
Štai vaizdo įraše užfiksuotas ukrainiečių generolo kartu su į nelaisve paimtu rusų kariškiu skambutis ruso mamai. Ji nustemba, kai išgirsta, kad sūnus yra ukrainiečių nelaisvėje.
„– Mama, aš belaisvis. Eik prašau į karinį komisariatą ir pritrauk Karių Motinų komitetą, kad paleistų iš čia mūsų žmones, kurie kariauja Ukrainoje.“
Internete dabar dešimtys tokių vaizdų, kur pasidavę, Ukrainos kariškių nuginkluoti ir paliepti rusai skambina savo mamoms ir žmonoms, pasakoja apie tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje iš prašo tikrą informaciją propagandos mele skęstančioje Rusijoje skleisti kuo plačiau. Pati Rusija to nedaro, jos žiniasklaidos skleidžiamoje propagandoje informacijos apie tai, kad būtent Rusija įplieskė karą Ukrainoje ir rusų armija kariauja prieš taikią Ukrainos tautą, nėra. O tie reti kanalai, kurie transliavo tiesą valdžios yra likviduojami ir persekiojami. Taip vakar nutiko su kanalu „Echo Moskvy“.
Skamba sulaikytų kariškių prašymai kreiptis į karių mamų komitetus, eiti į gatves, protestuoti.:
„– Mes mamos tokios pačios, patikėkit, mūsų vaikai čia taip pat, jie žūsta.“
„– Išeikit, protestuokit, čia tokios pačios mamos, jauni vaikinai. Nataša, prašau, kalbėk su mama.“
„– Aš tave myliu.“
„– Pasakyk, kad bus geriau, nei mūšio lauke.“
„– Viskas, nurimk.“
„– Nepergyvenkit, nepergyvenkit prašau, viskas bus gerai su jūsų sūnumi.“
Štai kariškis, paskambinęs savo mamai pasakoja, kad daugelis jo karo bendražygių jau žuvo, tačiau apie tai jų šeimoms net nepranešama:
„Aš irgi jus myliu. Parašyk į karių motinų tarybą. Visus nužudė, o jie net nepasiima lavonų. Jie ką išvis pasakė, tie šunsnukiai? Jie gi net nepranešė niekam apie mirtis, savaitė praėjo.“
Ukraina pareiškė, kad atiduos visus karo belaisvius jų motinoms, bet jei jos pačios atvažiuos į Kijevą jų pasiimti. Gynybos ministerija paskelbė telefono numerius ir elektroninio pašto adresą, kuriais galima gauti informacijos apie paimtus į nelaisvę rusus. Taip pat visą informaciją, pavardes, nuotraukas, apie į nelaisvę paimtus rusų karius, tiek apie jau žuvusius galima surasti pačių ukrainiečių sukurtame puslapyje.
„Susiimk, mama. Viskas gerai, nepergyvenk, aš belaisvis Ukrainoje, reikia jums važiuoti į karių motinų komitetą, pas mus į armiją, sakyt kur mes ir ką darom. Čia vyksta visiška velniava. Mūsiškiai čia sprogdina viską – ligonines, darželius, gimdymo namus, čia buvo taikus gyvenimas, kol mūsų prezidentas nepridirbo.“
O štai sužeistas rusų kariškis, paimtas į nelaisvę, netrukus po to, kai ukrainiečiai suteikė jam visą reikalingą medicininę pagalbą, skambina savo žmonai:
„Viskas bus gerai, susiskambink su visomis vaikinų žmonomis, reikės kažkaip nueiti į armijos padalinį. – Aš melsiuosi už jus, žmonės, grąžinkit man vyrą, jis geras žmogus. – Mūsų komanda melagingu keliu mus paliko. – Aš sakau, kai jie važiavo į pratybas, kas žinojo, kad taip bus. – Dėl mūsų šitų kvailių čia kenčia nekalti žmonės.“
Anot karybos eksperto, Deivido Šlekio, ukrainiečiai tokius vaizdus platina, bandydami paaiškinti propagandos paveiktiems rusams, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje, ir šią žinią paskleisti kuo plačiau.
„Žmonės pradės kalbėti, kad na, daugiabutis, daugiabučio laiptinės kalbasi, ir taip palengva vyksta grandininė reakcija“, – teigia D. Šlekys.
Kreipiamasi į moteris – karių mamas ir žmonas. Tai, anot Šlekio, taip pat daroma su aiškiu tikslu. Mat istoriniai pavyzdžiai rodo, kad būtent karių mamos ir žmonos panašiose situacijose nebijodavo stoti prieš režimą ir eidavo į gatves.
„Politiniai režimai, net autoritariniai, bent jau ilgą laiką atsargiau žiūrėdavo į viešą moterų mušimą, sulaikymą, nes tada jau gali užgauti ir vyro ego, nes sakys, kaip čia galim žiūrėt, kad muša mūsų moteris“, – iškina D. Šlekys.
Putinui pavaldžių marionečių – Donecko ir Luhansko miestų vadų išsiųsti į frontą kariai. Paimti į nelaisvę prisipažįsta esantys mokytojai, šaltkalviai ir universitetų apsaugos darbuotojai.
„– Mokytojas ko?“
„– Prancūzų kalbos.“
„– Kaip čia atsidūrėte?“
„– Niekas nesakė, kad važiuosim čia, o kai atvežė jau, tai nebuvo išeities.“
„– Aš mokykloj dirbu, šaltkalviu.“
„– Taip pat, šeštadienį paskambino ir vadovas ir pasakė, kad važiuočiau į armijos padalinį. Nieko nežinojau.“
Belaisviai interneto vaizdo įrašuose sako, kad arba apie tai, kad eina kariauti nežinoję, arba neturėję kitos išeities. Dalis pamatę, kaip Rusijos armija siaubia niekuo nekaltus žmonės ir miestus patys atsisako kariauti:
„Žūsta nekalti žmonės, kurie nenori karo. Naikina taikius civilius, bombarduoja miestus, tai negali tęstis. Prašau, sustabdykit karą, to kas čia vyksta, žodžiais nenupasakosi, tai tiesiog siaubas, kenčia nekalti žmonės.“
„Čia nevažiuokit, Ukrainos tauta gera. Noriu grįžti. – Gėda? – Taip. – Kuo laikai jūsų prezidentą? – Niekuo.“
„Kuo aukštesni antpečiai, tai labiau manyčiau, kad kažkaip nelabai tikiu, nes vadai turi žinoti kur jie siunčiami, ar jie ves savo karius į kovą ar į pratybas. Jei kalbėsime apie eilinius karius, čia gali būti visko“, – sako D. Šlekys.
„Jūs atjungiate Ukrainos civiliams elektrą, vandenį, šildymą. Paliekate žmones be maisto, paliekate mus be vaistų. Šaudote maršrutus, kuriais būtų galima evakuotis. Neliko ginklo, kurio neišsiųstumėte. Prieš mus, prieš laisvus Ukrainos piliečius. O dabar išeikite ir sakykite savo propagandos ruporams, kad siųsite į Ukrainą taip vadinamus humanitarinius konvojus. Atminkite, jūs, bedieviai, kai jus keiks milijonai žmonių, niekas jūsų neišgelbės“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ir panašu, kad Ukrainos siekis visais įmanomais būdais parodyti tikrą rusų armijos vykdomo teroro mastą duoda rezultatų – štai būrys rusų karių, kurie patys atsisako toliau kariauti. Kai kurie su ukrainiečių pagalba, o kartais ir patys supranta, kad Ukrainoje jie nėra jokie išvaduotojai, o elementariausi žudikai Putino pasiūsti mirti. Grupė rusų karių žada ieškoti kelio grįžti namo.
