Pavyzdžiui, okupuotame Kryme Putino pakalikai į karą siunčia daugiausia Krymo totorius, o ne rusus. Tuo metu Putinas Sočyje priima Lukašenką. Pastarasis nusprendė patarti Putinui, ką daryti su iš šalies bėgančiais kariauti nenorinčiais rusais.
25-erių vyras šauna į instruktažą skaitantį karinį komisarą. O kitiems mobilizuotiems liepia sprukti. Prieš šaudamas jis pareiškė, kad niekas kariauti nevažiuos: „Zininas Ruslanas Aleksandrovyčius. Gimęs 1997 m. birželio 29 d. Gyvenu Belgradsko gatvėje 08, butas 92, Ust-Ilimske. Bedarbis.“
Ust-Ilimsko karinis komisaras, anot įvairių pranešimų, arba kritinės būklės, arba veikiausiai jau mirė nuo šūvių.
Putino paskelbta mobilizacija kai kuriuos rusus vis dėlto privertė priešintis. Uriupinske, Volgogrado srityje, vyras naktį padega karinį komisariatą. Jei sudegs šaukiamų vyrų sąrašai – gal jų nieks į karą nepašauks.
Vis dėlto didžiausią pasipriešinimą Putino mobilizacijai kol kas rodo Dagestano respublikos gyventojai. Aktyviai protestuoja „Karui – ne! Karui – ne!“
Moterys, kurių vyrus Putinas bando masiškai sušluoti į karą – policijai ne tik aiškina, kas ką užpuolė Ukrainoje, bet ir pačios nesibodi gainioti pareigūnų ar kirsti jiems atgalios.
Dagestaniečiai vyrai neleidžia pareigūnams suimti savų. Ir net sulaikyti nepasiduoda ir taikosi pareigūnams į nosį. Dagestaniečiai, panašu, pradeda suprasti, kur juos siunčia Putinas.
Net tie, kas pirma norėjo kariauti, pamatę kaip jais rūpinasi Kremlius – persigalvoja:
„Atvažiavau už tėvynę… Bet atsisakau. Žiūrėkite, kas vyksta. Dabar važiuosiu namo. Pas mus nei lovų, nieko nėra.“
„Matome, kad žmonės Dagestane ėmė kovoti už savo gyvybę. Matome, kad jie pradeda suprasti: tai jų gyvybės klausimas. Kodėl turi mirti jų vyrai, sūnūs, broliai šiame kare. Kare, kurio nori vienas žmogus“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dagestaniečiai prieš karą protestavo ir vakar, ir toliau protestuoja šiandien. Putino mobilizacija tapo tikru etniniu valymu ne tik įvairiuose labiau nutolusiuose Rusijos regionuose. Kyjivas skelbia, kad Kryme okupantai į karą verčia eiti ne pačius rusus, o vietinius totorius, kuriuos visaip engia nuo 2014 metų.
„Daugiausia mobilizuoja ir šaukia Krymo totoriams. Tai dar vienas Rusijos genocido politikos elementas. Ir dar viena priežastis griežtai pasaulio reakcijai. Pačioje Rusijoje vyksta tas pats. Tai suplanuota imperialistinė politika“, – sako V. Zelenskis.
Per pirmą mobilizacijos savaitę jau tapo aišku, kad ji ne dalinė ir kad kviečia visus, ką tik pavyksta sugauti. Maskvoje vis garsiau kalbama apie šalies sienų uždarymą. Kremlius kol kas neigia tokius planus.
„Nėra žinoma. Šiuo metu dėl to sprendimų nėra“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Bet juk Kremlius iš anksto neskelbė ir apie mobilizaciją, kad kuo mažiau rusų pabėgtų. Tad rusai bėga. O Sakartvele juos pasitinka taip: „Sveiki, dezertyrai! Šlovė Ukrainai! Šlovė tautai!“
Pabėgę rusai teisinasi, esą daug žmonių Rusijoje nepalaiko karo: „Mes, kaip ir daugelis kitų – bijome, kad mus prieš mūsų valią gali pašaukti žudyti nekaltus žmones svetimoje šalyje Ukrainoje. Esame prieš karą.“
Bet represinis aparatas, anot pabėgusių, stipresnis nei opozicinės nuotaikos: „Nepalaikiau karinės invazijos, dalyvavau pikete karinės operacijos pradžioje.“
Pasienyje su Sakartvelu – nenutrūkstamas rusų srautas. Skelbiama, kad prie sienos su Sakartvelu jau skuba FSB pareigūnai su šarvuota technika. Galimai stabdys srautą arba gaudys rezervistus.
O kad kuo daugiau rusų savanoriškai sutiktų mirti už Putiną Ukrainoje – jo pakalikas patriarchas Kirilas rusus bando įtikinti, kad ukrainiečių genocidas – tai ne nuodėmė, o pasiaukojimas už kurį bus nuplautos visos nuodėmės.
„Pasiaukojimas – tai geriausių žmogiškų savybių išraiška“, – tikina Kirilas.
Nežinia, apie kokias žmogiškas žudikų savybes kalba okupantų patriarchas, bet panašu, kad pavyzdį ima iš Putino ir pas jį šiandien atvykusio Lukašenkos. Pastarasis nusprendė patarti putinui, ką daryti su bėgančiais nuo karo rusais.
„Pas mus gąsdina mobilizacija. Čia kažkas bėga į užsienį. Klausykite, Rusija turi 25 mln. mobilizacinį resursą. Na gerai, lai pabėgo 30–50 tūkst. Jei jie liktų, argi jie būtų mūsų žmonėmis? Tegu bėga. Nežinau, kaip tai vertinate, aš smarkiai nepergyvenau, kai 2020 metais keli tūkstančiai išvažiavo…“, – kalba A. Lukašenka.
Putinas nuo karo pradžios bando įkalbėti Lukašenką prisijungti prie jo kruvinos kampanijos. Kol kas Minskas Maskvai leidžia naudotis savo teritorija. Gal Putinas nori iš Minsko pusės pasiųsti į Ukrainą šviežios patrankų mėsos.
JK žvalgyba skelbia, kad pirmieji mobilizuotų rusų ešelonai jau pasiekė karines bazes, o Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad Putino karo vadai kai kuriuos ką tik mobilizuotus rusus jau siunčia į frontą be pasiruošimo. Britų žvalgyba pripažįsta, kad daugelis rusų bus prastai paruošti karui.
Kol kas rusams fronte padeda nebent Irano dronai kamikadzės, kuriuos jie pradėjo itin aktyviai naudoti. Ukrainiečiai stengiasi jų kuo daugiau numušti, deja, Odesoje toks dronas susprogdino ukrainiečių karinį sandėlį. Kyjivas stengiasi smogti atgal – skelbia Chersono srityje susprogdinęs okupantų dronų apmokymo bazę.
O Maskvos statytiniai Donecko, Luhansko srityse ir Chersono ir Zaporižios teritorijose skelbia fantastinius skaičius, kokie būna tik falsifikuojant balsavimą. Neva pseudo-referendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos jau balsavo beveik 80 proc. Donecko ir kone 50 proc. Chersono srities gyventojų. Okupantai, žinoma pamiršta paminėti, kad, pavyzdžiui, iš Chersono srities pusė gyventojų pabėgo dar tik įsibėgėjus karui. Nupiešti gražius skaičius Maskvos statytiniai čia gali ir be jokio balsavimo.
O ES šalys jau šią savaitę gali paskelbti apie ruošiamą 8-tą sankcijų paketą Rusijai. „EUObserver“ skelbia, kad Lietuva su kaimynėmis siūlo iš .viso palikti Rusiją be išmaniųjų telefonų. Nebeleisti į Rusiją eksportuoti aukštųjų technologijų produktų. Anot dienraščio, tarp 9-ių puslapių pasiūlymų ir Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT sistemos ir rusiškų deimantų embargas, ir tolesnė kova su Kremliaus propaganda.
Sankcijoms turi pritarti visos ES šalys, bet Vengrija jau reiškia nepasitenkinimą anksčiau įvestomis sankcijomis. Tuo metu Vašingtonas skelbia griežtai perspėjęs Maskvą, nebesisvaidyti grasinimais branduoliu smūgiu ir paaiškinęs Kremliui, kuo tai gresia.
