2021-ųjų gruodį Rusija paviešino savo reikalavimus JAV ir NATO dėl aljanso šalių veiklos šalia jos sienų. Maskvos teigimu, NATO šalys privalo atsisakyti bet kokios karinės veiklos Ukrainos, kitų Rytų Europos šalių, Užkaukazės ir Centrinės Azijos teritorijose.
Maža to, reikalaujama, kad tos NATO šalys, kurios buvo aljanso narėmis iki 1997-ųjų, nedislokuotų savo pajėgų ir ginkluotės kitose Europos valstybėse. Tai faktiškai reiškia visos Rytų Europos „palikimą“ Rusijos karinei grėsmei.
tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė artimiausių metų Rusijos prognozes.
Karas Ukrainoje, abiem jo baigties atvejais nereiškia, kad grėsmė Europai išnyksta. Rusija, jeigu ji išlieka dabartiniu pavidalu, neatsisakys savo reikalavimų dėl „1997-ųjų sienų atstatymų“.
Maža to, Rusijos propaganda pastaruoju metu padarė viską, kad apkaltintų Vakarus dėl savo pačios puolimo Ukrainoje, o patys rusai turės kažkur nukreipti savo pyktį dėl gausių netekčių kare. Blogiausias įmanomas variantas – Ukrainos pralaimėjimas, reiškiantis tolimesnį Rusijos spaudimą aplinkinėms šalims.
„Aišku, negalėsiu pasakyti – puls ar nepuls. Tačiau pačios aplinkybės yra nepalankiai susiklosčiusios. Bet kokiu atveju Rusija iš šio karo išeina kaip agresorė ir nematyti, kad ji kažkur sustotų – tiek yra įsukta neapykantos Europai, NATO mašina“, – aiškino A. Jakimčuk.
Be propagandos poveikio, kuri pasinaudojo sovietinėmis klišėmis ir įtikino rusus, kad dėl visko kalti Vakarai, dar prisidės ir didelio kare žuvusių rusų kiekio poveikis – Kremlius nukreips rusų pyktį nuo savęs į Vakarus.
Tai, kad Rusija neatsisako savo ketinimų padalinti Europą įtakos zonomis, rodo ir šios savaitės Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo pasisakymas, kuriame išdėstytas sąlygas Ukrainai galima pritaikyti ir kitoms Rytų Europos šalims.
„Ukrainoje neturi būti karinės infrastruktūros, kuri keltų grėsmę Rusijai ir rusakalbių engimas dar buvo paminėtas. Ir ačiū jam, kad priminė juos – turime tai turėti omenyje. Ta karinė infrastruktūra yra ir mūsų šalyje. Tas pats Rusijos ambasadorius Estijoje sako, kad NATO ginkluotė dabar gali pasiekti Sankt Peterburgą. Rusakalbių taip pat yra visose trijose Baltijos šalyse. Nebūtina ir rusakalbių (preteksto), užteks ir kokio Paleckio, kuris palaiko Rusiją, kad jį čia reikia „išvaduoti“, ar koks vietinis „frontelis“ susiformuos, kuris kovos su „kapitalistais“, – akcentavo A. Jakimčuk.
Daugiau apie tai – vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Pilnas epizodas:
Kalbamės apie:
00:14 Vietoje intro – apie tankų epopėją
16:19 Artimiausias Rusijos penkmetis ir kas mūsų laukia
42:42 Moldovos dilema: jungtis prie NATO savo teritorijos sąskaita?
55:05 Kurano sudeginimas Švedijoje: ar už to kyšo Rusijos ausys?
