Iš pat ankstaus ryto pas Gitaną Nausėdą atskubėjo šalies vadovai. Aiškintis situaciją dėl Kaliningrado tranzito klausimo ir vykstančių derybų su Europos Komisija.
Į rūmus net tekinas atskubėjo diplomatijos vadovas Landsbergis, atvyko saugumo vadas, Seimo komitetų pirmininkai.
Mūsų politikai iki šiol kartojo, kad nepraleisti tranzitu sankcionuojamų prekių į Kaliningradą turi, nes taip nurodo Europos Komisijos sankcijos. Ir priekaištus rusai turi adresuoti į Briuselį, o ne Vilnių. Bet Rusijai reiškiant priekaištus ir Briuseliui nusprendus peržiūrėti tranzito klausimą bei ruošiant atskirą šio klausimo išaiškinimą, gautas juodraštis mūsų politikų nesužavėjo.
„Europos Komisija atsiuntė dokumentą, kuris mūsų supratimu turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų“, – sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Neoficialiai kalbama, kad po Rusijos grasinimų Briuselis linko prie išimties – leisti tranzitu per Lietuvą gabenti ir sankcionuojamas prekes, jeigu jos skirtos Rusijos vidaus vartojimui.
„Mes net neabejojame, kad tam tikras išaiškinimas, kuris galios visai Europos sąjungai, kaip žinia, ne tik per Lietuvos teritoriją vyksta tranzitas į Kaliningrado sritį ir jokių išimčių nebus sukurta, nes jų ir dabar jokių išimčių, susijusių konkrečiai vien tik su Lietuva, nėra“, – teigia prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Nors prezidentūra ir sako neabejojanti, kad išimčių nebus, bet I. Šimonytė to nenori užtikrinti.
„Turėkim kantrybės, nes jūs dabar iš manęs reikalaujate atsakymų, kurių aš jums negaliu pateikti, aš negaliu jums pateikti atsakymo, koks bus Komisijos išaiškinimas“, – kalba I. Šimonytė.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad išimties sukūrimas būtų pačių sankcijų keitimas.
„Tai būtų iš esmės pakeistas tekstas, o tekstą gali keisti tik Europos sąjungos Taryba, bet tikrai ne Komisija“, – tikina D. Žalimas.
„Gali susidaryti įspūdis, kad Europos Komisija tampa tokia Vyriausybe, kuri sprendžia dalykus, kuria federalinę Europos sąjungą, kur valstybės narės nebeturi balso, tai čia irgi precedentas, kuris neturėtų būti toleruojamas“, – sako Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.
Viešumoje jau pasirodė gandų, kad išimties Rusijai reikalauja vokiečiai ir amerikiečiai.
Kaip tik šiandien Seime apdovanotas įtakingas Jungtinių valstijų demokratas, lietuvių kilmės senatorius Richardas Durbinas. Jis nieko nepasakė apie Jungtinių valstijų administracijos poziciją, tačiau išsakė savo nuomonę.
„Krovinių tranzitui geležinkeliais tarp Baltarusijos ir Kaliningrado turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurias ES nustatė visiems, be jokių išimčių“, – tikina R. J. Durbin.
Kad jokių išimčių ir nuolaidžiavimų dėl to negali būti, kalba ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
„Rusija visą laiką grasino ir grasins, mums nereikia pamesti galvos, aš manau, kad išlaikykime savo tvirtą nusistatymą, kuriuo mes einame, nepadarėme klaidos ir bendroje išvadoje mes laimėsime“, – kalba V. Adamkus.
Politikai svarsto, kad Rusija galbūt nori turėti susitarimą su Europos sąjunga dėl krovinių tranzito per Lietuvą, ir taip iš esmės įtvirtinti savo koridorių į Kaliningradą. Dabar ilgalaikis susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos yra tik dėl keleivių vežimo. Dėl krovinių tariamasi kiekvienais metais iš naujo.
„Jeigu iš tiesų Europos Komisija išaiškintų šitą tekstą priešingai jo raidinei formuluotei, kad bent jau rusiški produktai važiuoti per Lietuvą negali, tai kitą kartą, aš manau, jokių sankcijų Kaliningrado tranzitui bus neįmanoma pritaikyti“, – sako D. Žalimas.
„Ko siekia putininė Rusija? Jie siekia galbūt nukreipti dėmesį nuo savo siaubingo karo Ukrainoje, gali būti, siekia legitimuoti paskutinę Stalino aneksiją, kuri yra Karaliaučiaus kraštas“, – teigia Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Aš nemanau, kad ES gali šiandien derėtis su Rusija, šiandien su Rusija, kada vyksta karas ir žudomi ukrainiečiai, dėl kažkokių specialių sutarčių per Lietuvą“, – sako A. Januška.
Neoficialiai valdžios koridoriuose kalbama, kad gal ir pavyks išvengti išimties rusams atsiradimo, bet kažkokias nuolaidas Lietuvai gali tekti dėl to daryti. Kad rusams Kaliningrado klausimas itin svarbus ir jautrus rodo internete prasidėjusi kibernetinė ataka prieš Lietuvą. Stabdomas daugybės tinklalapių darbas – tiek naujienų portalų, tiek ir valstybinių įstaigų. Stringa institucijų ir verslų darbas. Paviešintas ir rusų hakerių grasinimas:
„Jūs neturite šansų atsilaikyti prieš mus. Bet jūs turite 48 valandas atblokuoti tranzitą į Kaliningradą. Jeigu tai neįvyks, daugiau nei 500 kompanijų iš jūsų šalies atsidurs siaubingose sąlygose. Mes laukiame skubios reakcijos ir esame pasiruošę smogti smūgius į jūsų sistemos širdį.“
Dėl stringančių sistemų, sutriko net pasų išdavimas Migracijos departamente. Problemų sulaukė mokesčių inspekcijos, oro uostų sistemos, taip pat ir privačios įmonės – pavyzdžiui, bankas „Luminor“.
„Čia nėra kažkas naujo, ko mes nebūtumėme patyrę jau nuo pačios invazijos pradžios, kadangi buvo tų atakų per šitus 4 mėnesius ir anksčiau“, – kalba I. Šimonytė.
Neaišku kokių provokacijų rusai dar yra paruošę. Viešai jau skambėjo, kad tai gali būti BRELL elektros žiedo sistemos trikdymas, arba laivybos trikdymas Baltijos jūroje. Bet dėl karinės grėsmės politikai ramina.
„Aspektai liečiantys 5 straipsnį aš tikrai juos atmesčiau, drąsiai atmesčiau, nes tai yra ne ta lyga, kurioje Rusijos Federacija šiandien gali varžytis“, – komentuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors dabar sankcijos palietė tik geležį ir plieną, o tai sudaro tik 1 procentą bendro viso tranzito, bet iki metų pabaigos sankcionuojamų prekių sąrašas išsiplės ir sudarys apie 50 procentų viso tranzito per Lietuvą.
