Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono. Audinių ir šinšilų augintojai tokias kompensacijas vadina pasityčiojimu ir reikalauja netrukdyti jiems biznį tęsti dar bent dešimtmetį. Netyli ir gyvūnų teisių gynėjai – reikalauja vyriausybę mažiau klausyti kailių verslininkų ir greičiau Lietuvoje šį verslą uždrausti.
Miela balta audinė narve auga Kauno rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovės „Minkuva“ kailinių žvėrelių fermoje. Iš viso ten dabar yra apie 12 tūkst. audinių. Apie 20 darbininkų jas augina dėl švelnių kailių.
„Čia vienas iš žiedinės ekonomikos pavyzdžių, viskas susinaudoja, žmonių atliekos, iš žvėrelio viskas sunaudojama, visiškai natūralus produktas“, – teigia „Minkuva“ bendraturtis Rytis Vasiliauskas.
Tačiau valdantieji, pritariant ir daliai opozicijos, rengiasi šią ir kitas apie pusšimtį Lietuvoje dar veikiančių kailinių žvėrelių fermų uždaryti. Tik vyriausybė jau daugiau kaip metus neapsisprendžia, nuo kada šį verslą uždrausti ir kokio dydžio kompensacijas verslininkams išmokėti.
„Buvo neformaliai sutarta, kad reikia įvertinti sektoriaus struktūrą ir kokios gali būti ekonominės pasekmės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministerija ragina valdančiuosius neskubėti uždrausti kailinių žvėrelių verslą Lietuvoje ir siūlo 4 metų pereinamąjį laikotarpį – kad verslininkams iki 2026 metų pabaigos kuo labiau atsipirktų investicijos ir iš biudžeto jiems tektų išmokėti mažesnes kompensacijas.
„Buvom užsakę studiją ir tyrimas davė atsakymus – jei nutraukti nuo šios dienos verslą – būtų 58 mln. eurų, jei su pratęstu veikimu – teikti 1 mln. eurų išmokų. Mes pasirinkom antrą variantą iki 2027 metų“, – tvirtina Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
„Norėčiau, kad greičiau to verslo neliktų. Bet skaičiuoju, kad 50 mln. – dideli pinigai. Pereinamasis laikotarpis – 2027 metai – skamba gerai. Pereinamasis laikotarpis tenkintų“, – kalba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Išgirdę valdininkų planą kompensuoti vos po 1 eurą už kiekvieną žvėrelį, jų augintojai griebiasi už galvų ir reikalauja dešimteriopai didesnių išmokų arba netrukdyti jiems toliau dirbti dar bent vieną dešimtmetį.
„Čia ne kompensacijos, pasityčiojimas, mes jų net neimsime, pasityčiojimas. Mūsų fermai suskaičiuota 15 tūkst. eurų pagal jų projektą. Mes nuo 2011 m. esame investavę apie 4 mln. eurų. Ar čia kompensacija? Skaičiuokime, kaip danai – tokio dydžio ferma – 10 mln. eurų. Tik tada galima derėtis su valstybe, jei mes nebereikalingi“, – sako R. Vasiliauskas.
„Vien dėl negautų pajamų yra, lyginant, ką Lietuva kalba, yra 175 kartai skirtumas. Jei taikytų danišką sistemą, būtų 175 mln.“, – aiškina žvėrelių augintojas Česlovas Tallat-Kelpša.
Tokie verslininkų reikalavimai piktina gyvūnų teisių gynėjus. Rodydami kraupius vaizdus iš Lietuvos kailinių žvėrelių fermų, reikalauja jas kuo greičiau uždaryti.
„Lietuvoje viena žiauriausių situacijų – sąlygos labai blogos, neprižiūrimi, nuolat žaizdoti, supuliavusiomis akimis, galvomis, nelabai veikia institucijos, kurios turi tikrinti. Tai laukiniai gyvūnai – kanadinės audinės. Joms turi būti kaip zoologijos soduose – keliolikos kvadratinių metrų voljeras, baseinas, šakos laipiojimui. Ekonomiškai neįmanoma uždirbti taip auginant“, – tikina „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Lietuvos duomenų agentūros darbuotojų skaičiavimai rodo, kad per metus, kai Rusija bombarduoja Ukrainą ir žudo jos žmones, kailinių žvėrelių eksportas iš Lietuvos į Rusiją net dešimteriopai padidėjo. Pasak socialdemokrato Jonausko, kailiai iš Lietuvos gali į Rusiją patekti nebūtinai tiesiogiai, bet per ir kitas šalis, pvz., Kiniją.
„Nemaža dalis kailių išvažiuoja į Rusiją. Tarsi neskatiname prekybos su Rusija, bet gaunasi, kad Lietuvos verslas aprūpina Rusijos oligarchų žmonas kailiais“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Augintojai dievagojasi nesuprantantys, kaip tai gali nutikti.
„Iš Lietuvos, nemanau, visą produkciją parduodame aukcionams, kiek žinau, jie rusams tiesiai neparduoda produkcijos, nebent per tarpininkus, Londono brokerius gal ir gali. Tiesiai iš mūsų tikrai nebevažiuoja“, – tikina R. Vasiliauskas.
„Nulį kailių eksportuoja Lietuva į Rusiją. Nė vienas Lietuvoje išaugintas kailis į Rusiją nebuvo išvežtas“, – tvirtina Č. Tallat-Kelpša.
Tačiau gyvūnų teisių gynėjai tokiais kailininkų žodžiais netiki.
„Žinoma, jie pasiekia Rusiją, pagrindiniai pirkėjai visada buvo Rusija ir Kinija. Įdomus faktas, kad po Rusijos karo Ukrainoje kailių eksportas į Rusiją išaugo iš Lietuvos“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Vyriausybei apsisprendus dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždarymo terminų ir kompensacijų verslininkams, jos siūlymus turės svarstyti Seimas. Seimūnai tokių fermų uždraudimą planuoja svarstyti kitą mėnesį prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
