„Mes netekome savo kolegės, mes netekome savo įkvepėjos, mes netekome savo palaikytojos“, – sako globos namų direktorė socialiniam darbui Rita Taraurienė.
Ruklos globos namų kolektyvą sukrėtė skaudi netektis. Medikams nepavyko išgelbėti globos namų vadovės, įkūrėjos, 58-erių metų Irinos Aleksandravičienės gyvybės. Moteris COVID-19 susirgo gruodžio 7-ą dieną, iš pradžių gydėsi namuose, tačiau, savijautai blogėjant, buvo perkelta į ligoninę, kur mirė.
Iriną Aleksandravičienę puikiai pažinojo visa vietos bendruomenė. Moteris globos namuose, kur šiuo metu gyvena apie 80 senjorų, sukūrė šiltus namus.
„Savo kolegę mes prisimename ir, ko gero, niekada jos neužmiršime. Jos tikslas, kad Lietuvoje globos namai turėtų skambų, gerą vardą, kad būtų rūpinamasi žmogumi taip, kaip ji norėjo, tai bus pagrindinis mūsų tikslas, kad šie namai gyvuotų ir mes tikrai tęsime jos pradėtus darbus, prisiminsime ją, kaip nuostabią, puikią moterį, gebančią suprasti, atjausti kiekvieną iš mūsų“, – pasakoja R. Taraurienė.
Velionės vyras, vienas iš įstaigos įkūrėjų, Viktoras Aleksandravičius rodo statomą namų gyventojams skirtą koplyčią.
„Buvo priimtas Irinos sprendimas, kadangi žmonės negali nuvykti nei į cerkvę, nei į bažnyčią, yra sudėtinga, yra apribotas jų vaikščiojimas dėl įvairių negalių, pastatyti koplyčią, kad būtų trijų konfesijų koplyčia. Pavasarį pabaigsim ir Irinos viziją įgyvendinsime. Tikrai įgyvendinsime“, – teigia velionės vyras V. Aleksandravičius.
Skaudžių netekčių nuo COVID-19 Lietuvoje daugėja. Per vakar laboratorijos aptiko 1921 naują infekciją, užregistruotos dar 78 mirtys, daugiausiai nuo pat pandemijos pradžios.
Prezidentūros sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius pasakoja, kad aukštas mirčių skaičius susijęs su ilguoju Kalėdų savaitgaliu.
„Šitos mirtys yra akumuliuotos, nes yra mirtys keliamos pagal registracijos datą, kada duomenys ateina, o ne pagal mirties faktą, kada žmogus mirė. Pagal įstatymą per 3 dienas nuo mirties fakto turi būti pranešta. Natūralu – per šventes, per savaitgalius suvedinėjama į sistemą, kai atsiranda daugiau žmonių, kai grįžta personalas iš švenčių“, – kalbėjo sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Duomenis apie COVID-19 mirtis, atvejus kaupia ir analizuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Ingridos Šimonytės Vyriausybė nusprendė informacijos pateikimą suskaitmenizuoti ir patikrinti.
Peržiūrėję spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių statistiką, specialistai rado dar 804 COVID-19 sirgusiųjų neapskaitytas mirtis. 324 gyventojai mirė būtent nuo COVID-19, dar 480 sirgo šia liga, tačiau mirties priežastis buvo kita.
Anot NVSC, neaišku, tyčia ar ne, bet ligoninės jiems teikė neišsamius duomenis.
„Mirčių apskaitymas yra tiesiogiai susijęs ir su gydymo įstaigų duomenimis NVSC. Iki šiol šis procesas nebuvo niekaip skaitmenizuotas ir kitas dalykas labai svarbus yra tai, kad gali būti ir kitos priežastys, tokios kaip nesilaikymas terminų, per vėlai pateikiamų duomenų faktas. Labai svarbu yra duomenys, bet dar svarbiau, kad jie būtų patikimi“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Lietuvos sergamumo rodikliai ir toliau išlieka patys blogiausi visoje Europoje, tačiau mokslininkai mato ir gerų ženklų.
Gyventojų judėjimą Lietuvoje galima matuoti pagal „Google“ mobilumo duomenis. Kuo procentas mažesnis, tuo gyventojai mažiau keliauja. Pavyzdžiui, žmonių aktyvumas maisto parduotuvėse smarkiai kristi pradėjo likus dienai iki Kūčių.
Nuo plius 37 iki minus 87 procentų pirmąją Kalėdų dieną. Kitose prekybos ar pramogų vietose tendencijos panašios – – žmonių keliavo mažiau. Mokslininkai aiškina, kad per Kalėdas žmonės elgėsi panašiai, kaip ir per Velykas: daugiau gyventojų laiko praleido namuose.
„Kas yra gerai, kad tas mobilumas sumažėjęs. Ko mes negalime pasakyti, ar tai yra dėl švenčių, mobilumo duomenyse matome per kiekvienas šventes šiaip sumažėjimą, ar jis yra ženkliai mažesnis, ar dar veikia ribojimai“, – pasakoja V. Zemlys-Balevičius.
Dėl ribojimų laikymosi šiandien teko aiškintis ir Prezidentūrai. Prezidento dukra Gedailė Nausėdaitė Kalėdoms iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Prezidentūra aiškina, kad karantino taisyklės nebuvo pažeistos, nes Vokietijoje sergamumas mažesnis nei Lietuvoje.
„Yra kita tvarka, kaipgi ribojamas žmonių judėjimas per šalies sienas atvykstant iš nepaveiktų valstybių, iš valstybių, kur sergamumo rodikliai mažesni nei Lietuvoje. Visų šių ribojimų buvo laikomasi“, – teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Pasak mokslininkų, ar ribojimai veikia, bus matyti pirmosiomis sausio savaitėmis.
