Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo. Vieną rimčiausių smūgių iš rinkėjų gavo be vedlio Uspaskicho likę darbiečiai.
Plačiai besišypsantis socdemas Alytaus meras Nerijus Cesiulis, ėmus plaukti balsavimo rezultatams, pats sunkiai tiki tuo, ką mato. Už jį balsus atidavė 70 procentų alytiškių, kai artimiausias jo varžovas konservatorius sukrapštė vos 6 procentus. Ir tokių pergalę jau pirmajame ture nuskynusių merų socialdemokratai turi net 10 – dvigubai daugiau nei per praėjusius rinkimus.
„Mes, socialdemokratai, tikrai galiu pasakyti, kad savivaldos rinkimus laimėjome“, – sako socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Panašu, kad politinė švytuoklė vėl suveikė – socdemai į tarybas pateko visose 60-yje savivaldybių ir gavo šimtu mandatų daugiau nei 2019-aisiais – daugiau nei 350. Partija pirmauja pagal balsų skaičių – surinko per 17 proc., beveik penkiais procentais daugiau nei prieš ketverius metus. Tiesa, politologai pabrėžia, kad partijoms gyvenimą palengvino sugriežtintos taisyklės populiarumą įgavusiems komitetams, o labiausiai tai pajuto socdemai.
„Jie po truputį susigrąžina pozicijas savivaldoje, kurias pradėjo praradinėti po to, kai komitetai sėkmę pradėjo įgyti“, – sako politologas Mažvydas Jastramskis.
Vilniaus mero rinkimuose sužibėję konservatoriai irgi jaučiasi laimėtojais.
„Labiausiai džiugina fenomenalūs rezultatai Vilniuje ir Klaipėdoje, kur priaugome daugybę balsų, turime antrus turus“, – teigia konservatorių rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.
Balsų lentelėje konservatoriai nuo socdemų atsilieka tik geru procentu – išlaikė 16-os procentų kraitį.
„Rezultatus bendrai vertiname gerai ta prasme, kad tikrai išlaikom pozicijas“, – kalba konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Visgi merų lenktynėse tos pozicijos smarkiai sumenko. Po pirmojo turo pergalę jau švenčia arba į antrąjį turą pateko 13 konservatorių kandidatų – dešimčia mažiau nei prieš ketverius metus. Taigi, pergalė Vilniuje dešiniesiems trūks plyš reikalinga.
„Valdančioji partija, kurią paskutiniu metu purto krizės viena po kitos. Valdančiosioms partijoms įprastai savivaldos rinkimuose super gerai nesiseka“, – teigia politologė Rima Urbonaitė.
Kiek netikėtai neblogus rezultatus parodė reitinguose smukęs Liberalų sąjūdis. Vis labiau pasimirštant Eligijaus Masiulio ir pavadinimą pakeitusio koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylai, kurioje pirmos instancijos teismas nusikaltimo neįžvelgė, Liberalų sąjūdis balsų paaugino vienu procentu. O dar svarbiau, kad net keturi partijos merai laimėjo pirmajame ture – Joniškyje, Plungėje, Rietave ir Tauragėje. O dar šeši rungsis antrame ture. Taigi, liberalai turi šansus pagerinti praėjusių rinkimų rezultatą.
„Liberalų sąjūdžio rezultatais šiandien mes džiaugiamės. Turime net 12 savivaldybių, kur yra pirma arba antra vieta“, – tvirtina Liberalų sąjūdžio vicepirmininkė Edita Rudelienė.
„Liberalų sąjūdis didžiuosiuose miestuose gan prastai atrodo. Jie praktiškai tampa „agroliberalų“ partija, stipria regionuose tiktai“, – komentuoja M. Jastramskis.
Gerokai mažiau kuo džiaugtis turi kiti valdantieji liberalai – Laisvės partija. Ji savivaldos rinkimuose jėgas bando pirmą kartą ir partijų rezultatų lentelėje liko devinta – surinko 3,5 proc. balsų. Į antrą turą pateko tik kandidatė į Elektrėnų merus parlamentarė Silva Lengvinienė.
„Būsime atviri – tikėjomės šiek tiek geresnių rezultatų. Natūralu, kad grįšime, analizuosime, ką galėjome daryti kitaip. Tačiau to nedramatizuojam“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Geriau pasisekė kitiems naujokams – nuo „valstiečių“ atskilusiems Sauliaus Skvernelio demokratams. Jie surinko dvigubai didesnį procentą balsų nei Laisvės partija – septynis. Jau pirmajame ture pergalę nuskynė į Skvernelio gretas perbėgęs ilgametis Neringos meras Darius Jasaitis.
„Nesitikėjome, kad pavyks net 36 savivaldybėse turėti savo atstovus tarybose. Merų rinkimų rezultatai taip pat pranoko prognozes, turime tiesiogiai išrinktą vieną merą, Neringos merą, ir 6 realius kandidatus antrame ture“, – kalba S. Skvernelis.
Natūralu, kad dėl demokratų kiek nukraujavo tiesioginiai varžovai „valstiečiai“, kad ir kaip vakar jie bandė palaikyti ūpą vos keturis procentus balsų Alytuje surinkusiam Seimo nariui Robertui Šarknickui.
„Valstiečių“ palaikymas nukrito dviem procentais, iki devynių. O merų į antrąjį turą pateko penkiais mažiau nei praėjusį kartą.
„Kaip partija, kurią ilgą laiką bandė palaidoti, mes pakankamai neblogai pasirodėm, mandatų šiek tiek sumažėjo, bet jų sumažėjo ir Lietuvoj“, – sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Nėra labai blogos abiejų partijų pozicijos, jos sugebėjo gauti visai nemažą skaičių mandatų. Aišku, su didmiesčiais yra problema“, – teigia R. Urbonaitė.
Akivaizdų nuopuolį patyrė be Viktoro Uspaskicho likusi Darbo partija. Ir šiaip neaukštas penkių procentų rezultatas nukrito iki mažiau nei keturių. Į antrą turą išėjo tik du kandidatai – Kėdainiuose ir Ukmergėje. Vien sostinėje per kadenciją darbiečiai prarado 11 tūkst. balsų.
„Tikėjomės, kad pavyks geriau pasirodyti, tačiau, vertinant visas aplinkybes, tiek partijos pirmininko pasikeitimą, tiek komandos atsinaujinimą, natūralu, kad pritrūko laiko rinkėjams parodyti tą atsinaujinimą“, – kalba darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Dvejopi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rezultatai. Nors po daug metų į postą nebepanorus Marijai Rekst jiems nepavyko Vilniaus rajono mero kėdės laimėti pirmajame ture, Vilniaus mieste Tomaszewskio pavardė pritraukė net 4000-iais daugiau balsų nei prieš ketverius metus.
„Šitie rezultatai geri, gavom žymiai daugiau balsų. O Waldemar Urban praktiškai užsitikrino laimėjimą antram rate“, – kalba W. Tomaszevski.
Pirmojo turo mero postui šįkart užteko net 26-iems kandidatams, septyniais daugiau nei prieš ketverius metus.
