Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta. Valdantieji pripažįsta, kad PVM lengvatos iš tiesų vartotojams dažniausiai naudos neduoda, tad neslepia, jas planuoja įvesti būtent verslui.
Baras Šiauliuose pastaruoju metu parduoda maistą išsinešti, tad dirba vos kelias valandas per dieną. Karantino sąlygoms laisvėjant, jau ir darbuotojai labai laukia, kada vėl galės klientus aptarnauti čia, prie staliukų.
„Labai labai laukiam, pasiilgom klientų, lauke, patys tos atmosferos labai pasiilgom“, – sako restorano bendrasavininkis Vidmantas Šimkus.
Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. Verslininkai tokio žingsnio laukia išskėstomis rankomis, bet su klientais nauda dalintis nenori. Nors šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, pirkdamas patiekalus ir gėrimus, verslininkai perspėja mažesnių kainų nesitikėti.
„Šiai dienai gyvename iš dienos pietų. Apyvarta kritusi daugiau kaip 70 proc., per dieną turime košmarą nuo 11 iki 13 val., paskui darbo nebėra. Kiek tenka pasikalbėti su kitų kavinių savininkais, visi galvotų apie kainų kėlimą, išaugo produktų kainos. Daržovės brango vos ne dvigubai, vištiena, kiauliena, viskas brango. Kainų kilimas būtų neišvengiamas“, – pasakoja V. Šimkus.
Siekdami padėti nuo pandemijos nukentėjusiems kai kuriems verslams, valdantieji siūlo sumažinti PVM nuo dabartinių 21 iki 9 proc. Jei Seimas pritars, pridėtinės vertės mokestis nuo liepos pirmosios mažės maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholį. Mažesnis tarifas galios ir meno, kultūros, sporto įstaigų paslaugoms, varžyboms, sporto klubams, kinui, teatrui, koncertams. Tačiau ne tik verslininkai, bet ir politikai ragina neturėti vilčių, kad pietūs restorane ar bilietai į renginius pigtų.
„Kalbame apie verslus, kurie yra ant bankroto slenksčio, neturėjo ilgai galimybių veikti. Jiems reikia daugiau pagalbos, kad galėtų įsivažiuoti, pirmiausia tai kaip pagalbos verslui priemonė. Anksčiau politikai PVM lengvatas traukė kaip triušius iš kepurės populistinių paskatų vedini. Šiuo atveju lengvata skirta nuo karantino nukentėjusiems sektoriams“, – teigia ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Reikia suprasti, kad nebūtų tai kalba apie pigesnį bilietą, daugiau lėšų liktų organizatoriams, įstaigoms, būtų lengviau pragyventi karantiną ir po jo pasekmes“, – kalbėjo ministras Simonas Kairys.
Girdėdami, kad mažesnio apmokestinimo naudą susižers kad ir nukentėję verslininkai, dalis žmonių piktinasi:
„Turi atpigti. Jei jiems sumažins, ir jie žmonėms turėtų sumažinti.“
„Turėtų konkurencija tą daryti, jei nesuveiks, kitų vaistų nėra.“
„Pelnas turi eiti kažkam, žmogui pigiau nebus nuo to.“
Net jei politikai ir žadėtų sumažinti kainas, ekonomistai perspėja tokiais pažadais netikėti, mat pasaulinė praktika jau ne kartą įrodė, jog PVM lengvatų nauda vartotojams būna labai menka.
„Net ir sumažinus PVM, jei vartotojas jaučia kainos suma-ėjimą, jis būna labai trumpalaikis. Ilgainiui poveikis verslo grandinėje būna suvalgomas, galutinis vartotojas ilgalaikio poveikio iš mokesčio sumažinimo negauna. Kainų kritimo tikėtis nereikėtų“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pridėtinės vertės lengvatą meno, sporto ir kultūros veikloms valdantieji suplanavo pusantrų metų laikotarpiui – iki kitų metų pabaigos. Tačiau jau dabar restoranų, sporto ir kultūros atstovai prašo, kad ji taptų nuolatinė. Ir prašo dar daugiau paramos priemonių.
„Jei kalbėtume tik apie atsistatymą, padėti operatoriams atstatyti savo buvusius srautus, pusantrų metų yra minimalus laikotarpis“, – pasakoja Sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
„Logika kaip ir visos Europos šalių, reikalingas PVM sumažinimas žmonėms atlyginimus išmokėti. Lietuvoje su darbo santykiais susiję mokesčiai sudaro 40 proc. sąnaudų, plius PVM, labai sudėtinga išsilaikyti rinkoje, todėl labai didelis šešėlis“, – teigia restoranų ir viešbučių asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
„Turime gausią verslininkų bendruomenę, kuri sukaupusi kapitalą, bet neturi mokestinės paskatos aktyviau dalyvauti mecenatystėje. Tai vienas momentas – mecenatystės įstatymas“, – kalbėjo Mo muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.
Prieš rinkimus valdantieji žadėjo mažinti mokestines lengvatas, tačiau dabar elgiasi priešingai – siūlo daliai verslų ir veiklų mažesnį PVM. Tad opozicija negaili valdantiesiems kritikos.
„Vyriausybė pradėjo darbus su žinute, kad lengvatos bus peržiūrimos į mažesnę pusę. O realybė tokia, įgyvendinimo nesugeba užtikrinti, eina kita kryptimi“, – sako Seimo narys, valstietis Lukas Savickas.
„Susiaurintas siūlymas dėl viešojo maitinimo įstaigų lengvatos yra nepilnas ir nepilnai teisingas. Į restoranus ir kavines vaikščioti gali ne kiekvienas. Jis diskriminacinis. Jei norime gero sprendimo, reikia išplėsti ir maisto produktams“, – pasakoja Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Ši lengvata atitenka dažniausiai tarpininkams, ne galutiniam vartotojui. Lietuvos atveju atitektų keliems prekybos centrams. Tokia lengvata biudžetui kainuotų 350 mln. € kiekvienais metais“, – teigia Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas.
Valdantieji teisinasi, kad pagal jų planą sumažinus pridėtinės vertės mokestį tik nukentėjusiems maitinimo, sporto ir kultūros verslams biudžetas per metus neteks 100 milijonų eurų. O parama esą atiteks daugiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms.
