lengvatos

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Seimas svarstys prezidento Gitano Nausėdos pateiktą naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytos naujos 50–80 proc. kelionių nuolaidos pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kitoms gyventojų grupėms.  Antradienį 58 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir 13 Seimo narių susilaikius po pateikimo pritarta šalies vadovo inicijuotam pataisų paketui, toliau siūlymus svarstys Seimo komitetai. Į posėdžių salę svarstymui projektai turėtų grįžti rudenį.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokestines lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Buvo dėmesys kreipiamas į tas lengvatas, kurios kainuoja santykinai brangiai, bet santykinai nedaug atneša naudos visuomenei. Tai man atrodo, kad tokių lengvatų siūloma atsisakyti“, – trečiadienį interviu portalui „15min“ sakė G. Skaistė.

Tik 30 proc. gyventojų, kaupiančių pensijai ar mokančių gyvybės draudimo įmokas ir galinčių pasinaudoti mokestine lengvata susigražinant dalį pinigų, naudojasi tokia galimybe, rodo SEB grupės bendrovės „SEB Life and Pension Baltic“ tyrimas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad dauguma susigražinusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį žmonių lėšas panaudoja kasdienėms reikmėms, atostogoms ar brangesniems pirkiniams.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui pratęsimą vieneriems metams palaikantis valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad lengvata padės išsaugoti daug smulkių įmonių ir darbo vietų. Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Kultūros ministras Simonas Kairys ir Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys antradienį pasirašė kultūros šakos kolektyvinės sutarties pakeitimus. Sutartis papildyta kultūros darbuotojams palankesnėmis nuostatomis, pranešė ministerija.

Kitais metais Vyriausybė dosniai atsuks pagalbos kranelius, iš kurių net vienas milijardas bus išleistas elektros ir šildymo kainų kompensacijoms. Tačiau, nors parama rekordinė, ja patenkinti ne visi, nes vieni jos gaus labai daug, o kiti – vos kelis eurus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniaus rajono gyventoja Ana savo trobelę kūrena malkomis, kurioms išleido net tūkstantį eurų – net tris savo pensijas. „Dar neužteks, teks vėliau pirkti briketus.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, nes tai – jos atsakomybės sritis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomikos ministrės Aušrinės Armonaitės atsakė, ar ministerija turi savo planą ir tvirtą nuomonę?  Verslui labai reikia aišku dėl mokesčių, kurie bus kitąmet.

Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė. „Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc.

Vokietija ketina patvirtinti 10 mlrd. eurų (10,2 mlrd. JAV dolerių) vertės mokesčių lengvatų paketą, kad padėtų darbuotojams atlaikyti augančios infliacijos naštą, trečiadienį pranešė finansų ministras Christianas Lindneris. Paketas apims priemones, padidinančias bazinį neapmokestinamąjį pajamų dydį bei ir padidins lygį, nuo kurio bus taikomas didžiausias 42 proc. pajamų mokesčio tarifas.  Šeimoms taip pat bus taikomos didesnės mokesčių lengvatos už auginamus vaikus.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pradeda teikti lengvatines iki 1 mln. eurų paskolas žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams, patyrusiems sunkumų dėl koronaviruso pandemijos. Tam papildomai skirta 25 mln. eurų.  „Šių metų pradžioje atlikus rinkos poreikio analizę matėme, kad vis dar išlieka finansavimo poreikis, todėl buvo skirtos papildomos lėšos“, – pranešime sakė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Europos Komisijai (EK) baigus derinti Lietuvos pagalbos schemą nuo COVID-19 pandemijos ir Kinijos spaudimo nukentėjusiems Lietuvos verslams dėl lengvatinių paskolų, pastarieji jau gali kreiptis paramos.  Paskolų priemonę nuo ketvirtadienio pradeda administruoti valstybės finansų įstaiga „Invega“. Paskoloms planuojama skirti iki 200 mln. eurų – 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Seimas antradienį įteisino vadinamąjį darbuotojų relokacijos paketą – priėmė Užsieniečių teisinės padėties, Investicijų bei Užimtumo įstatymų pataisas.  Jos padės investuoti Lietuvoje įsipareigojusioms trečiųjų šalių, visų pirma Baltarusijos, įmonėms be didelių kliūčių perkelti darbuotojus ir jų šeimos narius į Lietuvą.  Į lengvatas pretenduos įmonės, pasirašiusios investicijų sutartis su Vyriausybe ir įsipareigojusios investuoti bent 1,45 mln.

Įsigaliojus tvarkai, kai imunitetą įgiję žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas nei jo neturintieji, imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Sąlygos, kokiais dokumentais remiantis ir kam tikrinant bus galima pasinaudoti persirgusiems ir pasiskiepijusiems skirtais atlaisvinimais, nustatytos ketvirtadienį įsigaliojusiame operacijų vadovo sprendime.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.

Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. Anot jo, dalis siūlymų galėtų palaukti iki 2023-iųjų, tačiau yra klausimų, kurių atidėlioti nereikėtų. „Pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos siūlomas mokestines iniciatyvas dėl individualiai dirbančiųjų progresyvaus apmokestinimo ir pelno mokesčio lengvatos. „Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – interviu portalui delfi.lt sakė premjerė, paprašyta įvertinti šalies vadovo siūlymus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas remia prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti individualios veiklos mokesčių progresyvumą, tačiau nepritaria pelno mokesčio lengvatai sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Tuo metu taip pat gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti.

Vyriausybei svarstant, kiek panaikinti mokestinių lengvatų – stambiųjų verslininkų akibrokštas. Jie gina vadinamąjį gyvulių ūkį ir reikalauja dar daugiau mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai nori iš viso nebemokėti pridėtinės vertės mokesčių. Valdančiuosius konservatorius tokie siūlymai stebina, o kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerovės valstybės nesulauksime ne tik mes, bet ir mūsų anūkai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Seimas šią savaitę priėmė Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas, kurios nuteistuosius skatintų dirbti. Dirbantys nuteistieji galės būti perkeliami į lengvo režimo grupę ir turės lengvatų: daugiau pasimatymų su artimaisiais, skambučių, galės už didesnę sumą apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, gaus pašalpas. Atsisakę pasiūlyto darbo nuteistieji būtų grąžinami į paprastą grupę ir praras lengvatas, skelbia Teisingumo ministerija.

Nuo kitų metų sausio onkologinėmis ligomis sergantys gyventojai visoje Lietuvoje galės įsigyti tolimojo ir vietinio susisiekimo transporto bilietus su 80 proc. nuolaida, o nuo rugpjūčio mėnesio įsigalioja pakeitimai, kurie palengvins situaciją darbe: padidės išeitinės išmokos, atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiai išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia.

Vyriausybė antradienį pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms. Jomis numatoma, kad onkologiniai ligoniai viešuoju tarpmiestiniu ir vietiniu transportu galėtų keliauti su 80 proc. nuolaida, o kompensacijos, skirtos neįgaliųjų automobilių pritaikymui ar įsigijimui, augtų dvigubai. Pataisas parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kad jos įsigaliotų, dar turi pritarti Seimas. Onkologiniai ligoniai viešuoju transportu važinės pigiau Siūloma, kad onkologiniai ligoniai su 80 proc.

Gyventojai suskubo Valstybinei mokesčių inspekcijai nešti kvitus ir čekius už automobilių remontą ar statybos darbus – taip taupančių atsirado 2,5 tūkstančio.  Tačiau pasitaiko ir kuriozinių situacijų – nors dalį mokesčių galima susigąržinti oficialiai sumokėjus už remonto darbus, dalis žmonių kažkodėl atneša čekius už kasmetinį techninį aptarnavimą, įvairias įsigytas automobilių detales ar net dažus.

Vilnius tampa vis patogesnis elektromobiliams. Mieste įjungtos 50 naujų greito įkrovimo stotelių. Tiesa, jos mokamos: elektra du-tris kart brangesnė nei namuose. Naujos nemokamos stotelės žadamos tik kitąmet, ir tai tik 5. Negana to, meras jau svarsto panaikinti elektromobiliams galiojančias lengvatas – nemokamą parkavimą bei važiavimą A juosta. Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių.

Vyriausybė neatsisakys lengvatos ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.  Pasak jo, be lengvatos apkarpymo, lėšų būtų galima sutaupyti pakeitus tokio kuro skyrimo tvarką.  „Ministerijos pozicija, ir Vyriausybės pozicija yra neiti per akcizo nuolaidos naikinimą, bet norime atsinaujinti technologines visas korteles, nes dabar paskirstomos dyzelino normos pagal kai kurias veiklas 1998 metų, 2008 metų ar 2010 metų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritaria lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimui kai kuriems maisto produktams. Ministras sako, kad pirmiausia PVM galėtų mažėti vietinėms daržovėms arba ekologinei produkcijai. „Asmeniškai aš pritariu. Ministerijos pozicija visą laiką išeina šitam klausimui tokia, kad galbūt ne visiems (maisto produktams sumažinti PVM – BNS), gal tik vietinėms daržovėms, ką turi latviai, gal ekologinei produkcijai.

Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms. „Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siekia, kad kompensacijos transporto priemonei įsigyti ateityje būtų skiriamos ne tik šeimoms, kuriose yra neįgalūs vaikai, bet ir šeimynoms, o taip pat daugiavaikėms šeimoms ir šeimynoms, kur augtų ir neturintys sveikatos sutrikimų vaikai.

Medininkuose žuvusio pareigūno Algirdo Kazlausko sesuo didžiuojasi savo broliu, tačiau šiandien moteris jaučiasi užmiršta. Laidai „Prieš srovę“ moteris pasakoja, kad iki šiol sapnuose regi savo brolį ir Medininkų tragedijos šiurpą. Algirdas Kazlauskas – vyresnysis Birutės brolis žuvo Medininkuose liepos 31 dieną, o šiurpūs kraujo klanuose gulinčių sušaudytų vyrų vaizdai sukrėtė visą Lietuvą.

Seimas spręs, ar nuo 2018 metų socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms nebetaikyti pelno mokesčio lengvatos. Dabar jų pelnas iš viso nėra apmokestinamas. „Socialinės įmonės siekia gauti pelną ir naudą, ir iš tokios lengvatos tai gauna ne patys neįgalieji, o tiesiog įmonių savininkai“, – Seime ketvirtadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Jei Seimas šias pataisas priimtų, socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms tektų mokėti 15 proc. pelno mokestį.

Finansų ministerija nepritaria siūlymui iš valstybės biudžeto finansuoti vietinių kelionių autobusais ir troleibusais lengvatas. Šiuo metu šias lengvatas kompensuoja savivaldybės. Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys išvadą dėl tokio Seimo narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlymą.

Gyvenamosios vietos nedeklaravę lietuviai praras pašalpas, vaiko pinigus, vietas darželiuose, nemokamą maitinimą ir kitas lengvatas. Oficialių namų neturintiems piliečiams taip pat kils problemų išsiimant vairuotojo pažymėjimą ar registruojant automobilį. Nuo kitų metų visi turės registruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau tai padaryti galės toli gražu ne visi. Gali nukentėti jaunos šeimos, kurios dažnai nuomojasi būstą nelegaliai, todėl negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos.

  Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 21 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

Seimas svarstys siūlymą nėščiosioms ir mažus vaikus auginantiems vienišiems tėvams automobilį leisti statytis arčiau įėjimo – neįgaliųjų vietose. Tokias Saugaus eismo automobilių keliais pataisas parengė Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas, Seime joms pritarta po pateikimo, jas toliau svarstys parlamento komitetai.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.