Lygiai prieš 30 metų, 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje, kaip ir šiandien šiek tiek snyguriavo. Tiesa buvo kiek šilčiau: – 4-5°C šalčio. O visi Lietuviai masiškai traukė į balsavimo vietas. Vyko visuotinė apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Į klausimą: „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“ – daugiau nei 2 mln. Lietuvių atsakė „TAIP“.“
1991 vasario 9-ąją referendume dėl nepriklausomybės 76,4 proc. gyventojų pasisakė už nepriklausomą ir demokratišką valstybę.
Ankstų vasario 9-osios rytą, lygiai prieš 30 metų Šiaulių rinkiminės apylinkės darbuotojai užantspauduoja balsadėžę ir prasideda istorinė lietuvių apklausa. Jau netrukus į apylinkę plūsteli šiauliečiai.
Apylinkės darbuotojos net tautiniais drabužiais pasipuošusios, atėjusiems biuletenius įteikinėjo. O žmonės vis ėjo, ėjo ir ėjo į apylinkes visoje Lietuvoje.
1991 m. vasario 9 d. referendumas dėl nepriklausomybės surengtas lietuviams dar neatsigavus po sausio 13-osios sukrėtimo, o Vakarų valstybėms vis oficialiai nepripažįstant Lietuvos nepriklausomybės.
„Ir jų vadovai vis paklausdavo, kodėl jūs nenorite surengti referendumo, nenorite pasiklausti tautos. O Lietuvos pozicija buvo labai aiški, kad Kovo 11 d. nepriklausomybė jau atkurta. Aukščiausioji taryba turėjo tautos mandatą atkurti nepriklausomybę ir jokio referendumo papildomo nereikia“, – sako buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Atkuriamajame Seime tuomet dirbęs Vytautas Sinkevičius pripažįsta – būta baimių ar lietuviai susirinks balsuoti. Bet supratę jog balsuoja dėl savo išlikimo, žmonės susitelkė.
Kaip už savo, vaikų ir anūkų ateitį tuomet balsavo lietuviai filmavo ir tą dieną rinkimus Pakruojyje stebėję žmonės. Šios vaizdo medžiagos autorius sako, kad balsą atiduoti ėjo visi – ir su ramentais, ir medžiotojai su šautuvais. O kas negalėjo paeiti, pas tuos lankėsi rinkimų komisijos nariai. Ir taip – visoje Lietuvoje,
Suskaičiavus visuotino plebiscito balsus paaiškėjo, kad jame dalyvavo net 2 250 tūkst. iš 2600 tūkst. balso teisę turinčių Lietuvos gyventojų. Per 90 proc. pasisakė už nepriklausomą demokratinę respubliką.
„Penktadienį vakare iš vienos komisijos skambina narys ir pasakoja tokį dalyką, jog atėjo senučiukė vos prilaikoma, ne viena o dvi, atėjo balsuti. Iš anksto vokų. Paklausus, kodėl jos atėjo, kodėl nepalaukė rytojaus, kad galėtų atlikti pareigą su visais, arba iškviestų komisiją į namus. Jos pasakė komisijos nariams: „vaikeliai, o iš kur mes žinom, gal mes šiąnakt mirsim. Tai nors mūsų dviejų balsai bus už Lietuvos nepriklausomybę“, – pasakoja VRK pirmininko pavaduotojas Vaclovas Litvinas.
„Tai kad tiek daug rinkimų teisę turinčių žmonių dalyvavo – rodo, kad visi žmonės Lietuvoje supranta, suprato, koks tai yra svarbus pasisakymas, kokią didžiulę svarbą turi. Ir teisinę, ir ypač politinę“, – teigia Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Būtent plebiscitas, kurį stebėjo daugybė užsienio stebėtojų ir žurnalistų, pralaužė tarptautinio pripažinimo ledus.
„Ir, kaip žinome vasario 11 d. Islandija paskelbia nutarimą, kad pripažįsta Lietuvos vyriausybę ir atnaujina diplomatinius santykius“, – kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė.
„Tai po tos apklausos jau visam pasauliui, turbūt ir pačiam Gorbačiovui tapo visiškai aišku – Lietuva nori gyventi nepriklausomoj valstybėj“, – sako V. Sinkevičius.
Plebiscitu įtvirtinta lietuvių valia tapo pirmuoju mūsų Konstitucijos straipsniu: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratė respublika“.
Tiesa kai kur Lietuvoje nemaža dalis gyventojų pasisakė prieš nepriklausomybę. Vasario 13-ąją dienraštyje „Tiesa“ išspausdintuose referendumo rezultatuose matyti, kad kone trečdalis Vilniaus raj. ir Šalčininkų rajono gyventojų pasisakė „PRIEŠ“.
