Tragiški Sausio 13-osios įvykiai, kuomet po sovietų tankais žuvo 14 žmonių, o šimtai buvo sužaloti ne tik įsirėžė į lietuvių atmintį, bet ir tapo milžinišku iššūkiu Lietuvos teisėsaugai. Šie įvykiai – Sausio 13-osios bylos, kurią sudaro net 709 tomai, pagrindas. Ir ši byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje.
Dabar advokatas Simonas Slapšinskas 2015-aisiai vadovavo Baudžiamojo persekiojimo departamentui ir Sausio 13-osios bylą perdavė nagrinėti teismui. Buvęs prokuroras sako, kad jau tada įtarė, jog Rusija mėgins su juo susidoroti.
„Tiesą sakant, tuo metu net minties nebuvo atsisakyti to darbo, nes tai tikrai yra labai labai svarbi byla ir turbūt kiekvienas galim atsakyti, visa tyrimo grupė, kad tai svarbiausia byla mūsų karjeros visame laikotarpyje“, – sako buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas.
Užpernai kovą Rusija Simonui Slapšinskui dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo pareiškė kaltinimus už akių ir paskelbė tarptautinę jo paiešką. Buvęs prokuroras kaltinamas neva neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu.
„Aš tai vertinu kaip Rusijos teisėsaugos ir Rusijos politinio elito desperaciją. Tai, akivaizdu, yra bandymas daryti įtaką, daryti įtaką teismams, savotiška psichologinio poveikio forma, tokiu būdu siekiant daryti įtaką galutiniam teismo sprendimui“, – pasakoja S. Slapšinskas.
Bylą už akių Rusija taip pat iškėlė ir trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams – Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei. Rusijos propaganda neslepia – keršija už neva „neteisingą” nuosprendį Sausio 13-osios byloje daugiau kaip pusšimčiui Rusijos piliečių. Tačiau koks tikslus Rusijos tarnybų taikiklyje atsidūrusių Lietuvos teisėjų ir prokurorų skaičius, neskelbiama.
„Rusai šiuo atveju išsirinko kelis asmenis, bet mes puikiai suprantame, kad jeigu kalbėtume apie prokuratūrą, tai buvo žymiai daugiau žmonių, kurie prisidėjo, kad ta byla būtų sėkminga ir būtų išnagrinėta. Taigi galima tik spėlioti, kada Rusija galimai galėtų plėsti tą sąrašą, įtraukdama ir kitus nebūtinai prokurorų lygmens asmenis“, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Ta iškelta, sufabrikuota byla yra Kremliaus atsakas mūsų teisėsaugai, už tai, kad buvo tyrimas dėl to, kas yra kaltas dėl Sausio 13 d., dėl visos tragedijos, dėl mūsų laisvės gynėjų aukų. Tai iš esmės vertinu kaip tam tikrą politinę vendetą. Dabar mūsų tikslas – visos valstybės garbės reikalas – yra šituos žmones apsaugoti“, – kalbėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas sako, kad dėl Rusijos kaltinimų yra priverstas atsargiau keliauti, nors šiuo metu nei jis, nei kuris kitas Lietuvos teisėsaugos pareigūnas nėra įtraukas į Interpolo ar Europolo paieškomų asmenų sąrašus.
„Kylant lėktuvui Interpolo paieškos nėra, bet lėktuvui nusileidus, ji staiga atsiranda. Ir tai – ne vienas atvejis kai tokie metodai buvo taikomi. Tai natūralu, kad grėsmė yra ne tik trečiosiose, bet ir ES šalyse, kadangi einant per muitinės ar pasienio patikros punktą, pareigūnui pamačius raudoną vėliavėlę Interpolo paieškos sistemoje, natūralu, kad pareigūnas turės elgtis kaip numato instrukcijos. Natūralu, kad turėtų būti sulaikymas“, – sako S. Slapšinskas.
„Kontroliuojama situacija yra tikrai, nes mūsų atstovai prie Interopo ir Europolo nuolat žiūri, ar mūsų žmonės nėra įtraukti. Tai šiai minutei tikrai galime pasakyti, kad jų ten nėra, bet be abejo tose šalyse, kurios yra priklausomos nuo Rusijos, kelionės yra rizikingos. Mano žiniomis, kiekvienam žmogui, kuris dalyvavo toje byloje, yra išsiųsti algoritmai, jeigu jie papultų į tokią situaciją, ką jie turėtų daryti“, – sako L. Kasčiūnas.
Prieš tris dešimtmečius sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą, jau nepriklausomos Lietuvos valdžią. Tačiau Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad sausio įvykių metu Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, o sovietų kariniai daliniai atliko savo pareigą ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.
„Tai yra tik propagandiniai pareiškimai, kurie neturi nieko bendro su realybe, su tuo, kas buvo, ir šių faktų teisiniu įvertinimu. SUJU Rusijos kariniai daliniai veikė Lietuvoje neteisėtai, veikė užsienio valstybėje, bet svarbiausias momentas, manau, tai ginkluoti Rusijos pareigūnai žalojo ir žudė visiškai beginklius Lietuvos piliečius“, – pasakoja S. Slapšinskas.
„Čia yra moralinis aspektas ir be jokios abejonės tie įvykiai akivaizdžiai turi karo nusikaltimų požymių. Jie turi būti teisiami ir kalbant ypatingai per tą moralinę prizmę, kad žmonės, kurie žuvo, jų artimieji – turi sulaukti teisingumo“, – teigia istorikas Algimantas Kasparavičius.
Nukentėjusiųjų Sausio 13-osios byloje yra apie pusė tūkstančio, o kaltinimai karo nusikaltimais joje pateikti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Jiems skirtos bausmės nuo 4 iki 14 metų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija galutinį sprendimą šioje istorinėje byloje žada skelbti kovo 15 d.
