Privatūs bankai kerta kelią gynybos pramonei – jie gali elgtis kaip nori?

Politikai apie problemą žino, bet pripažįsta, kad kol kas gali tik bandyti įkalbėti bankus pakeisti savo požiūrį.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė skaudžią realybę – Europos karinė pramonė miega, tad tik dabar politikai ją bando išjudinti, nors procesas nelengvas. Ne išimtis ir Lietuva. Dar pernai gegužę 4 ministrai pasirašė susitarimą dėl šalies gynybos pramonės stiprinimo. Parašus dėjo 4 ministrai, kaip visad netrūko pompastiškų kalbų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vairuotojai to dar nematė – degalinės čekyje įrašė, kad kalti konservatoriai: „Būtų tilpę, būčiau įrašęs dar py*****tai“

Bankų asociacija: dėl sąskaitų atidarymo gynybos pramonei sprendžiama individualiai

TV3 Žinios. Lietuvoje ir visame pasaulyje sutikti 2024-ieji; Žemės drebėjimas Japonijoje

„Šis susitarimas tai irgi atvėrimas lango, galimybių lango dar plačiau mūsų pramonei“, – tada sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Norisi daugiau. Norisi ambicingiau, norisi greičiau ir reikia panaikinti įvairias kliūtis“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, 

„Turime siųsti aiškų signalą mūsų gynybos pramonei, arba tiems, kurie norėtų investuoti Lietuvoje, kad Lietuva į savo gynybą, į savo saugumą žiūrės labai rimtai. Ir tai tikrai nėra vienkartinis dėmesio atkreipimas“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Ir nors Landsbergis jau garsiai kalba, kad Lietuvai artėja sunkūs laikai, reikia ruoštis karui, gynybos pramonės įmonės sako, kad susiduria su, atrodo, paprastomis, bet skausmingomis problemomis. Jiems dirbti trukdo komerciniai bankai, kurie bijo, kad bendrovių sandoriai nebūtų susiję su teroristais. 

„Nors tarkime, jau eksporto licencija išduota, bet bankai vėl vykdo savo procedūrą, vėl aiškinasi, ir rezultate gali būti, kad pinigų užskaitymas į sąskaitą mėnesį laiko vėluoja, pavyzdžiui. Tai tokių yra ne vienas ir ne 2 atvejai“, – kalba Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka.

Didžioji dalis susiduria su sunkumais

Lietuvoje veikia keli šimtai gynybos pramonės įmonių ir esą didžioji dalis jų susiduria su vienais ar kitais sunkumais dėl bankų. 

„Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, dabar jinai formaliai trečioji valstybė. Tai, jeigu bet kuri Lietuvos įmonė ką nors parduos Anglijos policijai, tai bankai privalės ir vykdys terorizmo finansavimo prevenciją. — Tikrina, ar ne teroristams parduodame? — Taip, taip, nors parduodame Anglijos policijai“, – aiškina R. Juodka. 

Bankai privalo tikrinti įtartinus sandorius, o gynybos pramonė yra rizikos zonoje. Todėl dažnai bankai net nenori atidaryti sąskaitų įmonėms. 

„Bankams yra pigiau nevykdyti visų tų pinigų plovimo prevencijos procedūrų, nes tai yra tiesiog brangu, tai užima laiko, pastangų, resurso administracinio ir t.t. Tai tiesiog jie vengia tai daryti“, – sako Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys. 

Bankų asociacija savo komentare nurodo, kad kredito įstaigų veikla griežtai reglamentuota, todėl bankai vertina įvairias rizikas. 

„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – aiškina Lietuvos bankų asociacija. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad problema žinoma, bet kol kas susikalbėti su bankais nepavyksta. 

„Žinoma, su bankais jau dabar šnekamės, dar bus atskira kalba ir su bankų asociacija, kaip reprezentuojančia asociacija, ir tikimės, kad jie draugiškiau pasižiūrės į šitą verslą“, – teigia A. Armonaitė. 

Gali elgtis kaip nori

Bet bankai privatūs, todėl gali elgtis kaip nori. Pavyzdžiui, jau dabar apie paskolas gynybos pramonės įmonės gali tik pasvajoti.    

„Gynybos pramonė yra prilyginama pornografijai, narkotikams, lošimams ir žmonių prekybai. Mes esame toje pačioje kategorijoje“, – sako R. Juodka. 

„Kuo didesnė konkurencija tarp bankų, tuo būtų geriau, aš neabejoju, jie pateiks tuos atsakymus, kad tai yra dalis galbūt „pažink savo klientą“ politikos, tą, matyt, mes jau esame girdėję“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė. 

Tiesa, politikai turi kitų svertų, kaip suvaldyti bankų savininkus. Štai jiems pradėjus kaupti milijoninius pelnus vien dėl palūkanų normų pakėlimo, Lietuvos valdžia įpareigojo bankus dalintis pinigais – pervesti šimtus milijonų eurų krašto apsaugai. 

Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.