Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.
Didžiulis žalias kryžius išdygo pačiame sostinės centre. Jo aukštis apie keturis metrus. Šalia kryžiaus – pilna akmenų ir pilna medžių šaknų. Ir tvarto kvapas. Ir ne veltui, mat kryžių pastatė žemdirbių organizacinis štabas. Kas konkrečiai tai per žmonės – neaišku. Tačiau jie sako: Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika yra atmestina, todėl kryžius – kaip protestas priešais Žemės ūkio ministeriją.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Tas pievas liepia augint, tai neliepia augint – nesuprasi, kas čia darosi. Aš šiaip dūšioj vilnietis, gimęs čia, augęs. Bet kai pasiskaitau diskusijas visokias, tai ten visiškas jovalas.“
„Man tai netrukdo, iš tikrųjų. Jeigu kažkas nepatinka, jie turi teisę išreikšti.“
Pasak tokios iniciatyvos autorių, reikalingiausiu metu ūkininkai negavo 78 milijonų eurų paramos, dar apie 50 milijonų paramos vėlavo. Ministerija esą rengia strateginį planą ateinantiems metams, bet jo su žemdirbiais nederina. Dėl to – sako jie – dalis ūkių bus priversti uždaryti. Jau per paskutinius dvejus metus esą veikti nustojo daugiau nei 4000 smulkių ūkių iki 50 hektarų.
Su kryžiumi juk nesikalbėsi, mat naktį jį pastatę žmonės nelaukė ryto, kol pasirodys ministras ir išvažiavo atgal.
O prie Žemės ūkio ministerijos jau vaikšto policijos pareigūnės. Mat savivaldybės teritorijoje kryžius praėjusią naktį pastatytas be leidimo. Štai naujienų agentūra ELTA užfiksavo, kaip kryžių statė bent du žmonės. Šiandien vakare „TV3 Žinios“ išsisaiškino, kad tą naktį kryžių statė iš viso keturi asmenys. Kalbintas vienas iš akcijos organizatorių sako kitų bendraminčių neatskleisiantis.
„Kai pradedi tokius dalykus daryti, rizikuosi tuo, kad ant tavęs visos tarnybos bus užsiundytos. Tave tiesiog mėgins sunaikinti visapusiškai. Kol kas aš prisiimu atsakomybę“, – teigia ūkininkas Eimantas Eigirdas.
Apie pietus stovėjimo aikštelę puošęs kryžius dingo. „TV3 Žinių“ kalbinti ūkininkų organizacijų atstovai sako nesuprantantys tokios akcijos.
„Nereikia naktį kryžių statyt. Mes prieš kokius šešerius ar penkerius metus tuos kryžius ir viešai statėm, ir ūkininkai palaikė tą akciją, nes žinojom, kodėl tai darom“, – sako Žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė.
„Ūkininkas yra gaminantis sveiką maistą, aprūpinantis žmones gerais produktais, o ne kiršinantis visuomenę. Tai tokius atvejus mes galime daugiau vertinti kaip diversijas“, – kalba Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Mes pradėjom dėliotis taškus, rinkti argumentus. Pradėjom skaičiuoti – žiūrim, kad viskas išeina blogai. Ir mes šį savaitgalį tiesiog nebeiškentėm ir nusprendėm, kad reikia pradėti judinti vandenis, judinti šaknis, kad jie susivoktų, kad yra blogai ir kad jie turėtų priimti kitokius sprendimus arba tiesiog priimti geriausią sprendimą – duoti atsisėsti tenai protingam žmogui“, – teigia E. Eigirdas.
Ūkininkų organizacijų atstovai neneigia: problemų šalies žemės ūkyje tikrai yra.
„Keli procentai stambiausių ūkių kelios dešimtys gauna daugiausiai išmokų ir gauna didžiausią dalį – didesnę pusę – Europos Sąjungos įvairios skiriamos paramos“, – teigia A. Svitojus.
„Kiaulininkai neišsilaiko, vištininkai neišsilaiko – aš suprantu, tai yra sunku. Bet supraskit, kad ir su 30 hektarų žmogui reikia pirkt kurą, trąšas ir visa kita. Pas jį nėra milijonų pajamų“, – tvirtina D. Karalevičienė.
Ir projektų finansavimas stringa. Kol projektas įvertinamas, ūkininkui nebeapsimoka jo įgyvendinti dėl pakilusių kainų. Žemės ūkio ministerijoje, anot ūkininkų, liko mažai kompetentingų žmonių. Tačiau ūkininkai sako: juk dėl problemų galima kalbėtis.
