Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.
Ar problema yra ta, kad Prezidentas savo laiku sveikino Šeimos maršo dalyvius Vingio parke ir jo patarėjas pasveikino to paties maršo dalyvius, susirinkusius prie prezidentūros, ar vis tik problema yra turinys?
M. Lingė: Nėra didelė problema ir mažiau stebina tas faktas, kad kažkas su kažkuo eina kalbėtis. Ne pats bendravimo faktas stebina, bet turime žiūrėti į turinį, nes su įvairiomis auditorijomis galima labai įvairiai komunikuoti.
Galima išklausyti, galima priimti reikalavimus, jei tai yra protesto formos, galima paaiškinti dalykus. Tokių situacijų ir praktikų mes esame turėję pačių įvairiausių.
Per visą tą laikotarpį tikriausiai ir nėra tekę eiti į minią, labiau praktikuodavome tai, kad atstovai ateidavo į prezidentūrą, mes juos pasikviesdavome, buvo žinoma, kokią valandą, sutarta, kad 2–3 žmonės ir su jais būdavo susitinkama patarėjų lygmenyje ar kažkokiame kitame pasirinktame formate ir būdavo išklausomi, aptariami jų reikalavimai, keliami klausimai.
Šiuo atveju mes matėme daugiau viešą veikimą, sąmoningą spektaklį viešumai ir buvo ištransliuota nerimą keliančių žinučių – kas yra legitimizuojama. Prezidento institucija pirmiausia legitimizuoja mitingus, kurie yra organizuojami be oficialių leidimų. Antras momentas – antidemokratinė retorika.
Mes matėme, kad ir kokios tos skirtingos nuomonės būtų, bet prieš teisėtai išrinktą parlamentą buvo labai daug nukreiptų šūkių, kaip „Atlaisvinkite patalpas“, „Seimą lauk“. Žadėta statyti įvairias kartuves, už kitokių nuomonių turėtojus.
Dar galima paminėti ir kultūros klausimą. Tos necenzūrinės retorikos taip pat legitimizavimo, pripažinimo ir sveikinimo – savotiškai galime interpretuoti.
Paskutinis dalykas, kurį išskirčiau, kas man tikrai krito į akis, kas prasilenkia ir su vertybine bendra pozicija, tai buvo daug antieuropinio naratyvo, buvo daug kalbama ir prieš antivakserinę retoriką, ir veikėjai rodėsi tame mitinge, kad buvo kvestionuojami ir kiti legalūs, grįsti mokslų pandemijos valdymo būdai ir priemonės, testavimo galimybės.
Tai šioje vietoje, kai išeinama kalbėtis ir sveikinama iš prezidento institucijos, tai sveikinama ne vien pats mitingas, o ir tai, apie ką yra šis mitingas.
Pone Jurkynai, ar ir jūs laikotės tokios pačios pozicijos, kad vis tik svarbus turinys?
M. Jurkynas: Aš visiškai nesutinku ir manau, kad yra daug triukšmo dėl nieko. Pirma, jūsų klausimas buvo, kieno pusėje stovi Prezidentas. Prezidentas stovi savo pusėje, nes, aš manau, jis ruošiasi antrai kadencijai ir jis stengiasi išklausyti visokius.
Aišku, ideologiškai gali buvo vienokie ar kitokie asmenys, patinkantys ar nepatinkantys, keliantys pasibjaurėjimą žiūrint iš demokratijos pozicijos. Tai visokių jų yra.
Priminsiu, prieš metus prezidentas dalyvavo liepos mėnesį susitikime Daukanto aikštėje, kada buvo antiastravinis mitingas, dabar visiškai nutilęs. Tai taip išeina, kad jis legitimizavo antriastravinį mitingą.
Manau, kad Prezidentas, ar patarėjų lygmenyje ar kitaip, susitinka su įvairiomis visuomenės grupėmis, pilietinių iniciatyvų ar kitokiais organizatoriais – tai yra tęstinis procesas. Neabejoju, kad jei ateityje bus kažkokių mitingų, ar tai būtų įvairovės maršo ar kiti, aš viliuosi, kad prezidentas ar jo patarėjai išeis ir niekas nekalbės apie legitimizaciją.
Dėl to vertinti Prezidentą iš ideologinių pozicijų tikrai galima, skatintina, kas nemėgsta jo, gali ieškoti įvairių priekabių ir tai įvertinti.
Kalbant apie antidemokratinę retoriką ir necenzūrinę leksiką, įstatymų nesilaikymą, tai čia reikia atskirti du dalykus – yra susirinkę protestuotojai ir yra Prezidentas. Tai, ką sako protestuotojai, tarp jų esantys asmenys, gali kelti kaip minimum pasibjaurėjimą, jei žmogus laikosi demokratinių kultūringų normų.
Iš kitos pusės, tai turi būti teisėsaugos atsakomybė, kurie pažeidžia ir rengia susirinkimus pandemijos metu, nes gali būti tik iki 15 žmonių. Taip pat necenzūrinė leksika.
Ar galime tai palyginti su Dalios Grybauskaitės situacija – kai buvo Garliavos epopėja, tai prezidentė irgi savo laiku tarsi parėmė Neringą Venckienę sakydama, kad ji laikosi teismų sprendimų, nors tuo metu ji savo dukterėčios neperdavė jos mamai?
M. Jurkynas: Aš visada sakiau, kad demokratijoje protesto forma yra tam tikra išraiška, bet jie pažeidžiami įstatymai, tai tokie dalykai netoleruotini ir turi sulaukti atsakomybės.
Politiškai Dalios Grybauskaitės parama Neringai Venckienei ir politinei aplinkai buvo išsakyta ir buvo tokių dviprasmiškų žinučių. Politikai kartais reaguoja taip manydami, kad tai gali padidinti jų pozicijas.
Pone Linge, o kaip jums atrodo?
M. Lingė: Mes dabar aptarinėjame jau visomis prasmėmis užbaigta politinį, rezonansinį, teisinį įvykį, kuris visuomenėje turėjo didelį atgarsį ir atomazgos buvo ne iš karto. Prezidentė disponavo pačia įvairiausia informacija viešai ir priimdama vieną ar kitą sprendimą.
Žinant, kuo baigėsi ir kokia atomazga, galime daryti išvadas – be abejo, pozicijos keitėsi, bet keitėsi ir pati istorija. Svarbu paminėti, kad Prezidentė gal ir išreiškė poziciją apie sprendimo vykdymą, bet prezidentė pas tą minią nėjo, atstovų nesiuntė, padėkų kalbų nesakė.
Ji iš savo pareigų vykdymo darė tai, kas privalu jos institucijos rėmuose, ir to flirto su mitinguotojais tikrai nebuvo.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
