Leonarda Pliopienė iš prezidento rankų atsiima Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Jis jai įteiktas, nes buvo surinkta pakankamai duomenų, jog ji prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Taip pat, kaip ir jos sesuo Irena Ožekauskienė.
Moterys karo metais buvo paauglės, tačiau suprato, kas vyksta. Jų tėvai nuo tragiškos lemties vadavo du brolius žydus.
„Tai sako, gal jūs leisit pabūti, nu tai tėvukas užvedė, davė arbatos, pabuvo, nu paskui paprašė, žmogų gelbėjom. Nepagalvojo tėvas, kad šeima galėjo žūt, nu bet reikėjo, išgelbėjom žmogų, nu ką padaryt“, – sako žydų gelbėtoja Irena Ožekauskienė.
„Taip pat padėdinėjom slėpt, ir viską, ir paskui ir žaidėm kartu. Nu, kad mes buvom, dar aš neatsimenu, kiek mes metų turėjom, mažai buvo. Buvo baisu, kai tėveliai papasakojo, buvo baisu“, – pasakoja žydų gelbėtoja Leonarda Pliopienė.
Gitanas Nausėda valstybinius apdovanojimus šiandien paskyrė 44 asmenims, kurie prisidėjo prie žydų gelbėjimo karo metais. Tik trys moterys atvyko atsiimti apdovanojimų pačios, kitiems apdovanojimai skirti po mirties.
„Tai yra nepakartojama. Aš nežinau, didžiuojuosi, džiaugiuosi ir gaila, kad jie viso šito nemato. Nors apie tai niekada negalvojo, kad bus apdovanoti, ar kažką. Darė, kaip ir visi žmonės, tą, ką galėjo padaryti“, – teigia žydų gelbėtojų giminaitė Danutė Ona Mateikienė.
„Čia gi rizikavo labai daug kuo. Gyvybe pirmiausia, nu ir… aplinkui gi buvo visur ausų, ar akių“, – kalbėjo žydų gelbėtojos sūnus Gintautas Čegis.
Apdovanojimus atsiėmę vaikai, anūkai bei giminaičiai sako prisimenantys pasakojimus iš pirmų lūpų, apie tai, kaip jų artimiesiems teko slėpti žydus nuo nacių.
„Vokiečiai atėjo ir žadėjo padegti namą. Jau norėjo padegti namą, tai prosenelė išėjo su kryžium ir pasakė, pradėjo šaukti, kad Dievas mato, kad čia žydų nėra. Nu ir vokiečiai patikėjo. Mergina, kurią išgelbėjo, po to tapo mano mama“, – sako žydų gelbėtojų giminaitis Linas Tallat-Kelpša.
„Tas merginas dėdė, amžinatilsį išvežė, į Vabalninko pusę. Kadangi ten pradėjo siaust, matomai, kažkas buvo įtarę, ar ką, kadangi krėtė pilnumoj. Antrą aukštą namo su durtuvais, su viskuo, ieškojo“, – pasakoja žydų gelbėtojos anūkas Stasys Kuprys.
Žūvančiųjų gelbėtojų kryžiais už pagalbą žydams karo metais, iš viso apdovanota per pusantro tūkstančio lietuvių. Tačiau šis sąrašas gali plėstis ir ateityje – kasmet atsiranda vis naujos informacijos apie žmonių žygdarbius anuomet.
„Dar pavyksta ištirti kažką. Nes vis tiek, tas archyvas jau beveik visas išsemtas, tačiau mums dar vis pavyksta, rašo dar žmonės, rašo žmonės ir iš Lietuvos ir išgelbėtųjų palikuonys“, – teigia Vilniaus Gaono muziejaus atstovė Danutė Selčinskaja.
Lietuvoje iki karo gyveno per 200 tūkstančių žydų, Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale. Tačiau šalį okupavus nacistinei Vokietijai, prasidėjo kruvinas košmaras – iš viso buvo nužudyta apie 195 tūkstančiai žydų. Išgyveno tik apie 10-12 tūkstančių ir dalis jų – dėl kitų žmonių ištiestos pagalbos rankos.
„Vieni nešė į getą pavalgyti, kiti slėpė šeimas namuose, treti dėjo parašus išduodami žydams tranzitines vizas į gyvenimą. Vieni išgelbėjo vieną, kiti dešimtis, treti tūkstančius. Tačiau kiekvieno iš jų indėlis neįkainojamas“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Izraelis už žydų gelbėjimą karo metais, pasaulio tautų teisuolio vardą yra suteikęs 917-ai lietuvių. Skaičiuojant pagal valstybių gyventojų skaičių, pasaulio tautų teisuolių dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje.
