Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su prezidento patarėju – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ar dėl Vladimiro Putino šiandien paskelbtos dalinės mobilizacijos didėja Rusijos agresijos grėsmė Lietuvai?
Karinių grėsmių tiesiogiai prieš Lietuvą tikimybė nėra pakitusi, vertinimas išlieka toks pats, koks buvo – kad grėsmės tikimybė yra maža. Vis dėlto, šie Rusijos politinės vadovybės priimti sprendimai yra pirmiausia susiję su situacija Ukrainoje, nepaisant to, kaip jie bandytų ją pristatyti Rusijos gyventojams.
Taip kad grėsmės lygis išlieka toks pats. Žinoma, kad su bendru kariniu aktyvumu regione – o jis bus didesnis – didėja rizika įvairiausiems incidentams ir kitokiems dalykams, kurių rizika padidėja ir, pavyzdžiui, vykstant pratyboms ir kitiems procesams. <...> Tai nėra su kariniu planavimu ar galimais kariniais veiksmais prieš NATO susijęs sprendimas.
Bet šiandien galime jausti, kad Lietuvos žmonėms tikrai kyla nerimas, yra daugybė klausimų, kaip čia kas. Kariuomenė didėja 300 tūkstančių, tai ar ji negali tiesiog imti ir kažkuriuo momentu pasukti nebe į Ukrainą, o kažkur kitur?
Patys Rusijos gyventojai skaičiuoja iš kur tie 300 tūkstančių, nes bendras mobilizacinis rezervas, kur yra visi šauktinio amžiaus žmonės yra daug didesnis – keliasdešimt milijonų. Šiandien turbūt buvo įvardintas siekiamas pašaukti žmonių skaičius. Tai taip, jį sudaro žmonės, tarnavę įvairiais metais ir trukmė, kada jie tai darė yra įvairi.
Bet reikia suprasti, kaip išvis yra formuojamos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir kokios yra sudedamosios dalys. Bandoma išlaikyti įspūdį, kad tik kontraktininkai, profesionalūs kariai dalyvauja karinėje operacijoje. Bet kaip žinome, kare dalyvauja ir privačios karinės kompanijos, bet į ginkluotąsias pajėgas priimdavo tik sutartis pasirašiusius – įvairiomis formomis. Taip pat ir prievarta priversdami šauktinius pasirašyti sutartis ir tokiu būdu užkomplektuoti tuos vienetus, kurių jie neturėjo.
Šį sykį eina kalba apie kelias grupes. Ne tik apie tas, kurios nedalyvauja kovos veiksmuose, bet ir apie kelias grupes, kurios jau dalyvauja karo veiksmuose arba galėtų ten greitai atsidurti. Pavyzdžiui, tie kurie buvo sudarę laikinas sutartis, kurių terminas baigiasi ir jie nori palikti tą pragarą ir grįžti namo. Tai reiškia, kad jų atveju, jie jau to padaryti nebegalės. Taip pat eina kalba apie šauktinius, kurie 2021 metų rudenį pradėjo savo tarnybą ir nebuvo pasirašę sutarčių, jie turėjo grįžti namo šių metų rudenį – jie to padaryti nebegalės.
Putinas savo kalboje grasino NATO, grasino Vakarams, sakė, kad „mes jau kovojame su NATO, jie mus puola, jie mus supa“ ir panašiai. Ar po visų šitų grasinimų, negali atsitikti taip, kad po to, kai Rusijos okupuotose teritorijose įvyks pseudoreferendumai, ukrainiečiai toliau jas puls, bandydami išvaduoti, o rusai tai traktuos kaip užpultą Rusijos teritoriją ir smogs ne tik ukrainiečiams, bet ir jiems ginklais padedantiems Vakarams?
Jie tai galėtų daryti ir be referendumo. Referendume nėra sąlyga imtis karinių veiksmų. Reikia visa tai traktuoti ir vertinti komplekse. Visgi, kariniai veiksmai yra nepavykusių politinių veiksmų pasekmė. Rusija bandė politiškai išlaikyti Ukrainą, nepavyko – ėmėsi karinių priemonių. Lygiai taip pat referendumai yra karinių veiksmų politinė dedamoji. Šių dalykų neatsiečiau.
Jeigu jie būtų norėję panaudoti kitokius ginklus ar imtis kitų veiksmų, jiems nereikia viso šito cirko ir imitacijos su referendumais. Referendumai pirmiausia reikš tai, kad laikinai okupuotos teritorijos bus išimtos iš bet kokių galimų derybų objektų sąrašų. Tai reiškia, kad Rusija dėl jų jau nesiderės.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
