„Tai nėra kažkoks fondas skirtas kažką gaivinti, tai yra fondas, kuris skirtas įgyvendinti vyriausybės programą“, – štai taip penktadienį kalbėjo ir džiaugėsi premjerė Ingrida Šimonytė, klausiama apie Europos Komisijos skiriamus daugiau nei 2 milijardus eurų. Tačiau šiandien prezidentūra pasiuntė jai aiškią žinutę.
„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas“, – sako Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
O pats prezidentas leido suprasti, kad daug vilčių į Vyriausybės rengtą planą nededa. Šiandien diskusijoje su ministrėmis jis pabrėžė, kad pokalbis vyksta per vėlai ir pokyčiams laiko jau nebėra.
Iki mėnesio galo – per 11 dienų – planas, kaip leisime pinigus, turi būti pateiktas Briuselio biurokratams, tačiau Finansų ministerija visą planą paviešino tik penktadienį, taip beveik nepalikdama laiko pakeitimams.
„Šiandien pateiktas faktas, kur priimtas sprendimas po stalu kažkur, po kilimu, prieš faktą pastatyti tiek socialiniai partneriai, tiek visuomenė, gal galės savo nuomonę kažkas pareikšti, parašyti kažką, bet ar į ją bus atsižvelgta, tai neįmanoma“, – pasakoja opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Beveik 200 puslapių plane nurodoma tik dalis projektų, kai kurios priemonės aprašytos tik idėjų lygmenyje. Milijonai bus skiriami vėjo jėgainių jūroje, o ne sausumoje, kas yra pigiau, statybai. Per 9-erius metus norima renovuoti beveik 10 tūkstančių daugiabučių. Jų kiemuose bus statomos elektromobilių įkrovimo stotelės, o tokių mašinų įsigijimui bus skiriamos subsidijos.
„Reglamentas reglamentuoja atskirus komponentus, kad ne mažiau kaip 37 procentai turi būti skirta žaliajai pertvarkai, ne mažiau, kaip 20 procentų turi būti skiriama skaitmenizacijos prioritetui ir visos kitos dalys turi būti nukreiptos Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimui“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Milijonus valdantieji nori leisti skaitmeninio radijo sukūrimui, užtikrinimui, kad kiekvienas gyventojas turėtų internetą, kurio greitis būtų ne mažesnis nei 100 megabaitų per sekundę. Pinigai bus leidžiami ir kad bent milijonas gyventojų turėtų elektroninio pašto dėžutes jau dabar egzistuojančioje e-pristatymo sistemoje, skirtoje dokumentų siuntimams.
„Šiame plane pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą, turime tą problemą, kad regioninė atskirtis šalyje labai didelė, ir kitos valstybės, tame tarpe ir Lietuva, turėtų skirti daugiau dėmesio mažinant savivaldos skirtumus, tarp savivaldybių ekonomine ir socialine prasme“, – kalbėjo S. Krėpšta.
„Savivaldybių asociacija darė savo žingsnius norėdama įkomponuoti į planą savivaldos, regioninį aspektą, siūlė keletą priemonių, ne viskas plane atsirado, atgulė į planą, kai kas transformavosi, kai ko taip ir nebuvo, arba neberandame plane“, – sako Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Dėl pinigų dalybų piktinasi ir patys koalicijos partneriai – liberalai.
„Deja, mums nepavyko rasti glaudaus kontakto su finansų ministerija, bendradarbiaujant ekonomikos atgaivinimo lėšų plano rengime“, – pasakoja Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
Plane numatyta ir kiekvienos valdžios deklaruojama kova su šešėliu. Vienas iš būdų, kaip tą padaryti – sukurti vaikams mokėjimo korteles, kad pietus mokyklose pirktu be grynųjų. Akcentuojamas ir investavimas į lietuvių kalbos skaitmenizavimą. Kad telefonų programėlės galėtų kalbėti lietuviškai.
„Jeigu čia yra ilgalaikė strateginė reforma, kad iPhone‘ai lietuviškai klabėtų, tai daug kam kelia šypseną žmonėms, o manau, kad specialistams, ir atitinkamoms mūsų tarnyboms turėtų šypsenos nekelti, tiesiog atidžiai pasižiūrėti kur tie pinigai bus leidžiami ir kaip su tuo susiję valdantieji“, – teigia S. Skvernelis.
„Gaivinimo planas yra skirtas reformoms, toms reformoms, kurios atneša realius rezultatus, ne statyboms, ne sienoms, ne fejerverkams, o pokyčiams“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Išties, laikas parengti pačioms reformoms, kokybiškoms reformoms, buvo pakankamai mažas“, – sako G. Skaistė.
Prieš pateikiant planą Briuseliui, jis per mažiau nei dvi savaites, dar turi būti palaimintas Seime.
