Opozicija pakartojo prieš 30 metų matytą demaršą – ne tik išėjo iš salės, bet ir surengė atskirą posėdį, kuriame surašė reikalavimus valdžiai. Jie nori, kad ministro Navicko tinkamumą įvertintų prezidentas, o Seimo Pirmininkė – pasitikrintų pasitikėjimą.
Dar opozicija siekia, kad darbotvarkėje neliktų partnerystės ir narkotikų klausimų. Dėl balsų trūkumo salėje Seimas nebegalėjo priimti įstatymų. Pasisakė ir prezidentas Nausėda, pasak jo, valdantieji elgiasi lyg buldozeris. Konservatoriai atšauna, kad Nausėda turbūt nori tapti opozicijos lyderiu.
Lyg senais gerais priešpandeminiais laikais, kai nėra svarbesnių problemų nei savas kiemas. Rytiniame posėdyje – baubimas ir pyktis. Kone labiausiai įsiaudrinęs Saulius Skvernelis.
Razma atsiprašinėja, o opozicija draskosi dėl akibrokšto – pasirodo, valdantieji iš birželio posėdžių pirmininkų sąrašo išbraukė visus opozicijos atstovus. Aiškina supratę, kad oponentai posėdžius šiaip ar taip boikotuos. Tik štai pastarieji niršta nieko panašaus nesakę.
„Norėčiau valdančiųjų vardu kreiptis ištaisyti šią klaidą“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tačiau temperatūra sukilo ir dėl praėjusių dienų kovų. Dar užvakar, svarstant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Navickui, opozicija pati paprašė pertraukos, skaičiavosi, kad šiandien turės daugiau balsų.
Tačiau valdantieji griebėsi gudrybės – posėdį skubiai sukvietė vakar anksti ryte. Opozicija neatėjo, tad ministras postą išsaugojo. „Valstiečiams“, demokratams, darbiečiams kęsti tiek smūgių pasirodė nebeoru: „Tęsti posėdžio tokioje aplinkoje negalima.“
Visi 58 opozicijos nariai palieka salę.
Tačiau salėje valdančiųjų lieka daugiau, truputį per 60. Ir garantijų, kad šiandien opozicijai būtų užtekę balsų nušalinti ministrą, anaiptol nėra.
„Politika yra tam tikri šachmatai. Padarydamas ėjimą, turi pagalvoti, koks bus atsakomasis ėjimas. Jie padarė ėjimą, buvo atsakymas, o jie buvo nepasiruošę dar kitam žingsniui“, – sako G. Landsbergis.
Tačiau apie balsų matematiką opozicija nekalba. Keliauja į istorinę Kovo 11-osios salę, panašiai kaip Vytauto Landsbergio konservatoriai 1992-aisiais, kai viskas baigėsi priešlaikiniais rinkimais. Ir vadina labai skambiai – parlamentine rezistencija.
„Pozicija galutinai sutrypė paskutinius demokratijos likučius, galutinai bando ištrinti opoziciją“, – tikina darbietis Andrius Mazuronis.
Pikti seimūnai tariasi, kad per porą valandų surašys reikalavimus valdantiesiems.
„Tegul valdantieji, turintys tokią daugumą, svarbiausius įstatymus priiminėja patys, be mūsų“, – kalba „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Netrukus sulaukia svečių. Pirmieji glaistyti konfliktą atkeliauja Zingeris su Andrikiene. Bet ilgai neužtrunka. Tada sėkmę išbando Kasčiūnas su Majausku. Šypsenų daug, bet kalba irgi nesimezga. Visgi aiškaus atsakymo, ko reikia, kad grįžtų į salę, opozicija nepasako.
„Atsiprašymo? – Tiesiog požiūrio. Tegul suformuluoja požiūrį į opoziciją, kaip bus užtikrinamos opozicijos teisės ir kokia bus politinė darbotvarkė“, – sako S. Skvernelis.
„Neturi būti taip, kad Karbauskis iš Naisių reguliuoja ir mes, valdantieji, klausome, ką Karbauskis nuo piliakalnio šūkauja“, – teigia liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Vaikų darželis ir netgi iš mažosios raidės. Tikiuosi, kad tą vaikų darželį pažaisim šiek tiek ir grįšim darbų dirbti“, – sako konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Visgi vieną klaidą valdantieji pripažįsta – išbraukti oponentų iš pirmininkaujančiųjų sąrašo nederėjo. Įvardija net kaltininką, bet jis pirštu rodo į Seimo Pirmininkės sekretoriatą.
„Jurgis Razma su džiaugsmu išbraukia posėdžio pirmininkus iš opozicijos. Manau, čia klaida“, – kalba E. Gentvilas.
„Tai buvo Jurgis Razma, bet tai nei klaida, nei ne klaida, techninis veiksmas“, – tikina Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Ne, aš negaliu taip padaryt. Pačią lentelę paruošė sekretoriatas“, – aiškinasi J. Razma.
Tačiau Seimo darbas stoja, nes valdantieji neturi 71-o balso, o mažiausiai tiek reikia norint priimti įstatymus. Tad dalis jų nusikelia kitoms dienoms.
„Jeigu matai, kad tau nepavyksta interpeliacija, negali reikalauti, kad pareigūnas būtų patrauktas, antraip nedirbsi savo darbo. Savo darbą derėtų dirbti, nes už tą darbą mokamas mokesčių mokėtojų atlyginimas“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tikrai ne dėl mano asmens, nereikia sureikšminti. Kodėl turėčiau trauktis, nematau jokio pagrindo“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Opozicijai jau irgi parūpo ne tik Navickas. Gavus dėmesio, pageidavimai auga. Patys atsisakę užeiti į Seimo Pirmininkės kabinetą, sulaukia jos pačios, įteikia reikalavimus. Valstiečiai, darbiečiai, demokratai nori, kad dėl Navicko savo žodį tartų prezidentas, kad Čmilytė-Nielsen pasitikrintų pasitikėjimą Seime, o darbotvarkėje turi likti tik socialines ir ekonomines problemas sprendžiantys klausimai. Taigi, griebiasi šantažo – jokių partnerystės ar narkotikų dekriminalizavimo klausimų.
„Nereikėtų nepavykusios interpeliacijos ministrui išpūsti iki tokių sudėtingesnių problemų“, – kalba V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicija grasina – jei valdantieji neatsižvelgs, posėdžius boikotuos iki pat rugsėjo.
„Kol tai nesispręs, mes niekur ir nesitrauksim“, – tvirtina „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis.
Už opoziciją, panašu, stoja prezidentas Nausėda. Grįžta senokai girdėtas jo ir valdančiųjų apsižodžiavimas: „Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių.“
„Šalies vadovas, deja, turi selektyvią klausą. Jis turbūt pasirenka būti opozicijos lyderiu“, – sako konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Išsiveržė ilgai snaudęs ugnikalnis. Miegojo dvejus metus opozicija. Kol kas tik pelenai, dar ugnies nematyti. Nematau, kad liepsnom ir ugnim ilgai svaidytųsi. Žmonėms rūpi kiti dalykai“, – komentuoja apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Seimo Pirmininkė viliasi, kad opozicija nusiramins ir grįš posėdžiauti kartu. Šie atkerta, kad lengvai nepasiduos.
