Mestelėti į viršų ir pagavę oro srovę vienas po kito į dangaus platybes pakyla gyvūnų globėjos Rūtos Jatkonienės užauginti juodieji čiurliai.
Moteris pasakoja, kad šiemet rūpinosi 6 sparnuočiais. Kai kurie jos globon pateko dar net neapsiplunksnavę-iš namo palėpės nukritę su visu lizdeliu.
„Du užsimušė, o šitie du liko, tai žmonės nenorėjo palikti ir su puse lizdo atvežė man. Papuolė netgi pusplikis, gal kokių keturių dienelių, buvo didelis iššūkis, išbandymas, bet pavyko ir jau dičkis“, – sako gyvūnų globėja Rūta Jatkonienė.
Teko ir dienos režimą koreguoti, kad paukšteliai būtų sotūs. Jiems gamino ir specialias košes.
„Vitaminai automatiškai, aš paskui dar malu ir svirplius, pasidarai tokius rutuliukus ir maitini kas dvi, tris valandas, o paskui jau su pincetu, ir musytės visokios, uodą, jei kokį pagauni“, – pasakoja R. Jatkonienė.
O dabar juodieji čiurliai, jau pakilę skrydžiui, vejasi į šiltuosius kraštus išskridusius gentainius. Čiurliai ypatingi paukščiai vadinami dangaus karaliais – ir ne veltui. Ore jie sklando mėnesių mėnesius, sklęsdami maitinasi, poruojasi ir net miega.
„Miega danguje. Manoma, kad iki 3 kilometrų pakyla ir miega, ir mokslininkai yra ištyrę, kad gali skraidyti nenutūpdami iki 10 mėnesių“, – teigia ornitologas Gediminas Petkus.
Nutūpia čiurliai tik perėjimui ir kai maitina jauniklius. O tam sugauna tūkstančius žmones kamuojančių vabzdžių.
„Maitinasi vabzdžiais, gaudo, lesa, per dieną gali apie 20 tūkst. vabzdžių pagauti, nešdamas jaunikliams padaro tokį gumulėlį iš 300-500 vabzdžių, tai įsivaizduokit, kiek vabzdžių sunaikina“, – kalbėjo G. Petkus.
Ornitologai itin susirūpinę, ar čiurliai turės kur sugrįžti perėti? Miestams plečiantis, natūralių perimviečių gamtoje mažėja, o paukščių rastas prieglobstis daugiabučiuose – rizikingas. Dažnai parskridę į gimtinę, jie perėjimui tinkamas angas randa štai taip užbetonuotas.
Kartais jas aklinai uždengia ir namus renovuojantys statybininkai. Tad Lietuvoje perinti maždaug 100 tūkstančių čiurlių porų populiacija kasmet vis mažėja.
„Pastebima, kad renovuojant pastatus jie nyksta tose vietose, kur visiškai renovacija vyksta neišsaugant jų lizdavičių, jei nėra paliekamos ventiliacijos angos – landos, po fasadais, kur čiurliai perėjo“, – sako G. Petkus.
Tad Aplinkos ministerija jau ne pirmus metus prašo įmonių ir gyventojų – renovuojant daugiabučius palikti angas pastogėse. O ypač atidžiai darbuotis čiurlių perėjimo metu, kad nežūtų dėtys arba jau išsiritę jaunikliai.
„Gal darbus daryti kitoj pusėj objekto tam, kad netrukdytų, antra, skatinam jau projektavimo metu atsižvelgti, kad čiurliai yra įsikūrę ir yra priemonių, kaip po renovacijos palikti galimybę jiems ten gyventi“, – pasakoja aplinkos viceministras Marius Narmontas.
O sprendimų yra įvairiausių, kad ir inkilai. Tačiau ne visi prašymus išgirsta, tada dabar ministerija jau svarsto imtis griežtesnių priemonių.
„Ne vien rekomendacijos, o būtų privalomas reikalavimas. Kad projektuotojams nereikėtų spėliot, kaip tą daryt, ar vienoks būdas, ar kitoks, nes yra skirtingos technologijos – tai planuojame paskelbti su techniniais brėžiniais ir sprendiniais kaip tą įgyvendinti“, – teigia M. Narmontas.
Ir nors čiurliai nėra priskiriami prie saugomų ar retų sparnuočių, jų apsauga jau būtina susirūpinti. Be to, Europoje juk saugomos visos laukinių paukščių rūšys, tad negalima tyčia naikinti jų ar jų buveinių bei bloginti gyvenimo sąlygų.
