Atsisveikinimo bučiniai prieš pasukant savarankiško gyvenimo keliais – tokią meilią akimirką fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros jau sutemus Pakaunės miške įrengtame apuokų adaptaciniame voljere. 5 mėnesių apuokiukai čia praleido kelias savaites, o dabar voljerą specialistai jau atveria mažylių skrydžiui į laisvę.
„Mes matome, kad jie yra pasiruošę ir norime kuo anksčiau išleisti, kad jie turėtų kuo dagiau laiko, kol vyksta paukščių migracija, kol yra daug maisto, graužikų, varlių, vabzdžių, kad jie turėtų kuo daugiau pasirinkimo“, – sako vyresnioji zoologė Rasa Mikuličienė.
Zoologijos sode jau 9 metus veisiami didieji apuokai, užaugo 16 jauniklių, bet iki šiol jų pratinimu gamtoje ir paleidimu rūpinosi kiti. O šiemet Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai pirmą kartą patys ėmėsi dviejų broliukų paruošimo gyvenimui natūralioje gamtoje – tam atitvėrė dalį miško.
„Jame yra ir medžių, mes įrengėme šiek tiek ir kelmų, ir padarėme slėptuvių netgi aukoms, kad, pavyzdžiui, putpelės galėtų slėptis, o apuokas negautų taip lengvai to grobio. darėm visokias kliūtis, kad jie mokytųsi, kad gamtoje jiems būtų lengviau“, – pasakoja R. Mikuličienė.
Kameros fiksuoja, kaip apuokas voljere tyko grobio, kaip kedena plunksnas ar mankština sustingusius sparnus. Mažylius specialistai daugiausia ir stebėjo būtent per vaizdo kameras, kad šie kuo rečiau justų žmogų ir elgtųsi natūraliau. Ir išsikraustyti iš voljero apuokų nieks neskubins.
„Jie išskrenda patys kada jie nori, kada susikaupia kada apsižiūri teritoriją, niekas jų nestumia iš bokso, kai atidarę miške tiesiog paleidžia, ta va tas minkštasis būdas ir yra naudojamas“, – teigia R. Mikuličienė.
Tiesa, dar kurį laiką apuokai galės grįžti į laikiną būstą ir čia ras maisto, bet specialistai tikisi, kad to neprireiks. O kaip jiems seksis įsikurti kitur – viską fiksuos specialūs siųstuvai.
„Galėsime kas dvi valandas gaut duomenis, kur jie šiuo metu yra, ir galėsime daryt išvadas ar jie tuo metu medžioja, kur jie apsistoję, galbūt jei pasiseks net gal galėsime nustatyti tikslią vietą, kur jie apsistoję perėti“, – kalbėjo Zoologijos sodo atstovė Austėja Rimdžiūtė.
Bet tai bus anksčiausiai tik kitąmet. Didieji apuokai itin reti paukščiai. Nykstantys sparnuočiai įrašyti į ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę raudonąją knygą. Pasak šiuos paukščius stebinčių Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologų – šiuo metu mūsų šalyje peri vos dvidešimt porų. Nors dėtis sudeda kone kiekviena, deja, užauginti jauniklius pavyksta vienetams.
„Šiemet žinojome tris lizdus, kuriuose buvo sudėti kiaušiniai , tai perėjimo eigoje du lizdai su dėtimis žuvo, sunaikino greičiausiai plėšrūnai, o viena pora sugebėjo užauginti tik vieną jauniklį, taip kad situacija sudėtinga“, – sako ornitologas Saulius Rumbutis.
Visame pasaulyje saugomi didieji apuokai kenčia ir nuo gyvūnų atakų, ir nuo žmogaus veiklos – ūkininkavimo miškuose.
„Išbaidomi perintys paukščiai, jie palieka lizdus, atšąla dėtys. Taip pat nukenčia nuo varninių paukščių – krankliai, kiti plėšrūnai kaip kiaunės, usūriniai šunys, lapės – kadangi dalis populiacijos peri ant žemės, tai šie plėšrūnai sunaikina dėtis ar jauniklius“, – pasakoja S. Rumbutis.
Specialistai sako, kad kertant miškus ir sausinant pievas apuokams ima stigti maisto- mažėja jiems reikalingų smulkiųjų graužikų ir vandens paukščių. Daugiausia didžiųjų apuokų porų Lietuvoje gyvena Nemuno deltoje, kelios pastebėtos pietrytinės Lietuvos miškuose. Greičiausiai ir paleistieji broliai Pakaunėje neliks, o patrauks, ten kur daugiausia jų gentainių.
