„Karo veiksmai plečiasi ir Rusija, kuri manė, jog gali nebaudžiamai dorotis su Ukraina, dabar sutriko – paskandintas Juodosios jūros laivyno flagmanas su simbolišku pavadinimu „Moskva“, sprogimai griaudi Belgorode ir Bremske, dega raketas kuriantys institutai už šimtų kilometrų nuo Ukrainos–Rusijos sienos. Na, ir mūšyje už Donbasą didesnių pergalių nepasiekta. Tad visos nuomonės ir ekspertizės, kur ir kas pasaulyje bevyktų, šiuo metu projektuojasi į Ukrainos kovą prieš antrąją pasaulio kariuomenę“, – įsitikinęs ilgametis diplomatas.
Pasak A. Valionio, europiečiams svarbu tęsti savo iki šiol vis dar sėkmingą, nors ir nelengvai besiplėtojantį, ES projektą. Rusijos viltys sulaukti Marine Le Pen pergalės ir galimybės suskaldyti Europos Sąjungą tikintis „Tėvynių Europos“ koncepcijos pergalės, subliuško. Tiesa, dar iki rinkimų gilesni Rusijos proimperiniai analitikai su desperacija konstatavo, jog kas betaptų Prancūzijos prezidentu, Europos politika mažai besikeistų: ji kuriama Briuselyje.
„Rusijos agresija prieš kaimynę suvienijo Europą, atkūrė ir euroatlantinės erdvės vienybę ir tikėtis kokių nors esminių pokyčių net ir išrinkus Marine Le Pen galėjo tik naivūs politinės analizės pradinukai. Karikatūros, kuriose Le Pen šaukia Putinai „pakentėk, aš ateinu“, greičiau rinkiminės politikos atributas. Niekas jau nebevadina M. Le Pen neofašiste, jos programa tapo respektabili, o įvaizdis primtinas daugeliui prancūzų. Dabar rusai tarsi ir džiaugiasi sakydami, jog Macronas buvo vienintelis, kuris nuolat kalbėjosi su Putinu, kai nuo jo nusisuko visas pasaulis. Tiesa, po Bučoje atskleistų Rusijos kariuomenės vykdytų karinių nusikaltimų ir E. Macronas nusisuko“, – teigė A. Valionis.
Pasak A. Valionio, šiomis dienomis Prancūzijos tautai yra apie ką pamąstyti. Antrajame ture kitų gausių kandidatų rinkėjai nebalsavo už E. Macroną – jie balsavo prieš Marine Le Pen ir tai leido dabartiniam šalies vadovui būti išrinktu antrajai kadencijai praėjus 20 metų po to, kai tai pavyko padaryti Žakui Širakui.
„O ir M. Le Pen surinktų balsų skaičius leidžia jai teigti, jog ji irgi patyrė pergalę ir lieka politinėje arenoje. Taigi ir po penkerių metų rinkimuose bus rūpesčių. O kol kas didžiausias Macrono rūpestis – birželį vyksiantys Parlamento rinkimai. Juose bus nulemta, kiek efektyviai savo programą galės vykdyti naujasis senasis prezidentas“, – įžvalgomis dalinosi jis.
Visą A. Valionio komentarą apie įvykius Ukrainoje žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
