Seimo nariai ir ūkininkai bado pirštais į Žemės ūkio ministeriją, kuri esą nesugebėjo pasiruošti naujovėms.
„Iš žiedų galima gaminti arbatas. Tai gali būti tiesiog džiovinti žiedai, kuriuos galima plikyti. Galima fermentuoti žiedus ir turėti fermentuotą kanapių žiedų arbatą. Galima gaminti įvairią kosmetiką, serumus įvairiausius, dušo žėlę“, – sako „CannaMama“ steigėja Viltė Adomavičiūtė.
Pluoštinių kanapių specialistė Viltė savo galerijoje demonstruoja, kokius produktus įmanoma pagaminti iš šio augalo. Nuo lapkričio Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, kuris Lietuvoje leidžia ūkininkams perdirbti visą pluoštinę kanapę, mat anksčiau buvo galima naudoti tik stiebus ir sėklas.
Tiesa, nauja tvarka yra pakibusi ore. Vyriausybė per beveik 5 mėnesius nespėjo įgyvendinti įstatymo pataisų. Dar nėra aišku, kurios institucijos turi prižiūrėti ūkininkus ir perdirbėjus, kaip procesas turi tiksliai atrodyti. Kanapių augintojai ir perdirbėjai vis dar gyvena nežinioje.
„Legaliai galima gaminti tik iš sėklos arba iš stiebo. Tai būtų virvės siūlai, o iš sėklų gali gaminti sėklų aliejų, kanapių baltymus, galbūt kažkokius muilus, bet daugiau nieko. Žiede būtent yra visos geriausios kanapės savybės, maisto papildai, kosmetika. Žmonės, kurie naudoja kosmetiką su kanabinoidais, tikrai labai greitai išsigydo įvairias odos problemas“, – pasakoja Viltė.
„Dabar mes visiškai esame nežinioje ir tiesiog visi reikalai yra stabdomi. Pluoštinių kanapių arbata, dėl kurios buvo įsiplieskusios diskusijos, ar ji leidžiama, ar ne. Maisto ir veterinarijos tarnyba prieš nepilnus metus draudė šios produkcijos patekimą į rinką. Dabar pro pirštus žiūrima, tiesiog leidžiama. Drąsiau matome maisto produktus, kanapių baltymai, prieskoniai“, – kalba kanapių augintojų ir perdirbėjo atstovas Nerijus Slesariūnas.
Liūto dalis atsakomybės dėl betvarkės tenka Žemės ūkio ministerijai, į kurią pirštais bado beveik visos kitos valstybinės institucijos. Ministerijos atstovai teisinasi, kad visi teisės aktai greitai bus parengti.
„Projektai yra visi parengti, tačiau dar turi būti nuspręsta, kuri institucija, ką kontroliuos. Yra spektras platus nuo kosmetikos iki šunų maisto visokio, kur gali būti įdėti tie kanapių produktai. Visiems tai yra naujiena, dabar vyksta derinimo procedūros, kas ir už ką bus atsakingas. Sunku įsivaizduoti, net kokius produktus pradės gaminti. Smilkalai gali būti, kažkokie verslininkai skambino – žvakutes gamins su kanapių produktais“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos atstovas Vidmantas Ašmontas.
Kol valdžia ruošiasi, šių metų derlių nuėmę ūkininkai vis dar suka galvas, ką daryti su pluoštinėmis kanapėmis.
„Pradžioje auginome virš 100 hektarų, nes nematome didelių perspektyvų plėsti šitą verslą. Vėl dabar girdime pasikeitusias nuotaikas, kad galbūt jau to nereikia, gal galima atidėti, gal pavėlavome, yra tam tikras nusivylimas ir nežinia, ką planuotis kitiems metams“, – teigia ūkininkas Povilas Čižauskas.
„Patys ūkininkai skėsčioja rankomis ir nežino, ką toliau jie darys su savo šių metų derliumi. Dalis to derliaus buvo nerealizuota, tiesiog nurašyta ir sunyko, dalis kažkaip sugebėjo realizuoti Europoje, į kitas pasaulio šalis išsiųsti“, – sako N. Slesariūnas.
Vyriausybės darbas užkliūva ir Seimo nariams.
„Labai apmaudu, kad institucijos atsakingos už šio įstatymo įgyvendinimą į šį klausimą žiūri aplaidžiai. Aš priminsiu, kad šis įstatymas labai svarbus onkologiniams ligoniams, neurologinėmis ligomis sergantiems, nes šie produktai, pluoštinių kanapių aliejai, jie padeda malšinti simptomus“, – komentuoja Seimo narys Mykolas Majauskas.
Dalis parlamento opozicijos kalba, kad įstatymo įsigaliojimą reikėjo atidėti, nes iki šiol neaišku kiek valstybei kainuos pluoštinių kanapių gaminių priežiūra.
„Nei žmonių, nei laboratorijos. Niekas nenori prisiimti atsakomybės Preliminariais duomenimis, laboratorija maždaug kainuotų 12 milijonų eurų, tam turi būti paruošti žmonės, gamybos procesas turi būti visą laiką stebimas. Pluoštinių kanapių produktų kontrolė sudėtinga dėl kelių junginių, kurie susidaro gamybos metu. Skausmą malšinančio ir raminančio kanabidiolio, kitaip dar vadinamo CBD, kuris legalus, tačiau prieš dedant jį į maisto produktus, reikia laikytis specialių Europoje galiojančių taisyklių“, – kalba Seimo narys Algirdas Sysas.
Daug daugiau problemų sukelia psichoaktyvi medžiaga tetrahidrokanabinolis THC. Nors pluoštinėse kanapėse, šios medžiagos dešimtimis kartų mažiau nei vadinamojoje „žolytėje“, perdirbėjai pagal įstatymą privalo griežtai užtikrinti, kad THC kiekis produktuose neviršytų minimalios leidžiamos 0,2 procento ribos.
„Tai yra narkotinė medžiaga ir maiste išviso negali būti, kituose produktuose negali būti. Šitą tikrinti turėtų“, – sako Žemės ūkio ministerijos atstovas Vidmantas Ašmontas.
„Klausiau ir atsakingų institucijų, ar nėra taip, kad jau Lietuvoje nelegaliai gaminama, kas daroma su šalutiniais produktais, niekas negali atsakyti. Kiek man žinoma, yra jau užpirkta įranga gamybai. Bet kas kontroliuoja ir kaip sukontroliuos? Tai labai keista“, – kalba Seimo narys Algirdas Sysas.
Seimas pluoštinių kanapių įstatymą pakeitė šių metų birželį.
