pluoštinės kanapės

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NATKD) burs tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas – užkirsti kelią verslininkų piktnaudžiavimui, kai šie klaidingai nurodo produktų su pluoštinėmis kanapėmis paskirtį arba jos išvis nenurodo.

Korona viruso pandemija paskatino mokslininkus  visame pasaulyje ieškoti naujų priemonių, kurios leistų ne tik palengvinti šio viruso sukeliamus ligos simptomus, bet ir padėtų užkirsti kelią jo plitimui. Lietuvių mokslininkai, ištyrę cheminę pluoštinių kanapių sudėtį kuria preparatą, kuris, tikimasi, bus efektyvus kovojant su COVID-19 simptomais. „Kovido atvejų gerokai sumažėjo, bet matome, kad šitas virusas iš mūsų aplinkos niekur nedingo.

Smilkalams, aromaterapijai ir suvenyrams skirtuose ar kituose pluoštinių kanapių gaminiuose ateityje iš viso neturėtų būti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC).    To siekiančios dvi valstybės institucijos – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) – sako, kad taip norima užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir galimai žalai vartotojams, naudojantiems gaminį ne pagal paskirtį.

Seimas leido Lietuvoje auginti daugiau pluoštinių kanapių, sodinti daugiau šių augalų veislių. Už tokias Vyriausybės inicijuotas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 16, o 13 susilaikė.   Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tikino, kad pataisos leis stiprinti pluoštinių kanapių gaminių pramonę Lietuvoje, o verslininkai galės auginti daugiau šių augalų.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje, leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių. Taip pat siekiama palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai – ant gaminių pakuotės turėtų būti nurodyta galutinė gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas.

Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms. Už balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 16 ir susilaikė 15. Galutinis balsavimas Seime turėtų įvykti iki Kalėdų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų. Ūkininkai skundžiasi, kad šių kanapių ir iš jų išgaunamų produktų plėtrą stabdo ir kai kurių žmonių, politikų neišprusimas – jie vis dar galvoja, kad iš pluoštinės kanapės įmanoma pasidaryti suktinę.

Mūsų organizme nuolat vyksta įvairūs procesai, kurie palaiko normalią savijautą ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą.  Juos reguliuoja skirtingos sistemos,  daugiausia seniai žinomos, giliai ištirtos bei apkalbėtos. Tačiau viena jų, palaikanti organizmo balansą, buvo pradėta tirti tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje.  Tai – endokanabinoidinė sistema (ECS), kuri kiekviename iš mūsų atlieka svarbias visaverčiam gyvenimui funkcijas.

Ministerijoms jau kelis mėnesius neparengiant Pluoštinių kanapių įstatymo poįstatyminių teisės aktų, parlamentarai valdininkus skubina tai padaryti, kitaip, pasak jų, nukentės verslas.  Lietuvoje nuo praėjusių metų lapkričio jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.

Pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai skundžiasi nežinantys, ką daryti su derliumi ir dėl to kaltina valdžią. Nors nuo lapkričio Lietuvoje įsigaliojo įstatymo pataisos, kurios leidžia perdirbti visas pluoštinės kanapės dalis, Lietuvoje dar nė viena valdžios institucija nepadarė namų darbų: nesiėmė gaminių kontrolės, nėra patvirtinti gamybai reikalingi teisės aktai, neaišku, net kiek kainuos pluoštinių kanapių kosmetikos, maisto produktų patikros.

Į trečiadienį vykusį Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį kanapių aliejų (CBD), pagamintų iš Lietuvoje užaugintų pluoštinių kanapių, atsinešęs konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl kaimyninėje Lenkijoje parduotuvėje parduodamą produktą atsivežant į Lietuvą žmonės verčiami nusikaltėliais.   „Sveikatos ministerijos nuomone tai – narkotikai. Mano nuomone, tai yra terapiniai produktai, kuriuos plačiai naudoja sergantys epilepsija, onkologinėmis ligomis ar išsėtine skleroze.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomoms įstatymų pataisoms, kuriomis produktų gamybai būtų leista naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. „Tai yra labai svarbus klausimas žemės ūkiui, atveriantis naujas perspektyvas ir galimybes, galbūt galintis išvesti Lietuvos žemės ūkį į lyderystę visoje Europoje“, – Vyriausybės pasitarime sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

BBQ meistras Vylius Blauzdavičius tęsia savo kulinarines keliones po Lietuvą. Apsilankęs Anykščių rajone pas pluoštinių kanapių augintoją Andrių Osadčį, čia jis paragavo senovės lietuvių mėgtą patiekalą – kanapių sėklų košę. Kanapių produktais prekiaujačios „Kanapinės krautuvės“ įkūrėjas teigia, kad toks patiekalas itin maistingas, o jį pasigaminti visai nesudėtinga. „Ši košė yra labai soti dėl pačių sėklų.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pernai įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, mokslininkai pradėjo bandymus, kokį poveikį jos daro gyvulių ir paukščių produktyvumui. Eksperimentas vyksta šešiuose šalies ūkiuose. Rezultatai paaiškės vasaros pradžioje, tačiau Žemaitijoje vištas dedekles auginantis ūkininkas teigiamo poveikio požymių pastebi jau dabar. Klaipėdos rajono Antkopčio kaime ekologinis javų ūkis čia užima apie 300 hektarų.

 Pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas yra naujos verslo nišos ūkininkams. Šių augalų auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), ištyrusi mėginius iš kiekvieno lauko, užtikrina: Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc. Pagal ES reglamentus pluoštinės kanapės, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc.

Jolita Žurauskienė Šiais metais ūkininkai pradės legaliai auginti pluoštines kanapes. Todėl dabar jie jau domisi, kur įsigyti sėklų, kokias veisles pasirinkti ir kur realizuoti produkciją. Pasak Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktoriaus Edgaro Babanovo, ūkininkai kanapes augins ne tik sėjomainai, bet ir įvairių produktų gamybai. Išbandė įvairias veisles Rokiškio rajono ūkininkas Alis Vėjelis turi sukaupęs ne vienus metus kanapių auginimo patirties.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Konservatorius Jurgis Razma tokį prašymą argumentavo tuo, kad projektą dar reikėtų suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.