Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro.
„Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau. Esu, ko gero, vienintelis mano kūrinių kapinių prižiūrėtojas pasaulyje, tai neturiu net su kuo darbine patirtum pasidalinti. Kaip visi sako – idėjos gimsta iš neturėjimo, ką veikti. Ta idėja irgi atėjo iš neturėjimo ką veikti“, – sako kapinių prižiūrėtojas Juozas Laivys.
Prie daugumos kapaviečių stovi ir paminklai. Jie – vienintelė sritis, į kurią savo darbą nusprendusiam palaidoti menininkui reikia investuoti. Visos kitos paslaugos nieko nekainuoja. Kapinėse ilsisi nepavykę menininkų kūrinai, aktoriams įgrisę jų vaidmenys ar tiesiog negatyvūs jausmai. Režisieriai laidoja ir nepasisekusius ar pasenusius spektaklius.
„Principe, kas vyksta kapinėse, tai kūrėjo atsiskyrimas su kūriniu. Mes mirusių autorių kūrinių nelaidojame. Kol autorius gyvas, savo valia gali atrinkti, pasirinkti ką jam iš jo kūrybos norisi tokiu būdu įprasminti“, – pasakoja J. Laivys.
Laidotuvės vyksta pagal įprastas, tačiau šaržuotas tradicijas. Kapinių prižiūrėtojas atveria šarvojimo salė duris.
Salėje kabo nuotraukos iš ankstesnių laidotuvių bei laidojimo liudijimai. Šiandien ten pašarvotos dėl atslinkusio koronoviruso ir įvesto karantino dienos šviesos taip ir neišvydusio spektaklio afišos bei bilietai.
„Galvojom, kad dar panaudosim, nesitikėjom, kad ateis antra pandemijos banga, bet dabar suprantam, kad tai labiau yra stabdis mums eiti į priekį, negu tikėjimas, kad viskas bus gerai“, – teigia režisierė Laura Šakurskytė Žilinskienė.
Kapinių prižiūrėtojas kiekvienam savo darbus išlydinčiam į amžinąją kelione siūlo pasirinkti, kaip kūriniai atsisveikins su pasauliu. Juos galima nuskandinti tvenkinyje, užkasti į žemę ar kremuoti. Režisierė pasirenka sudeginti. Kapinių prižiūrėtojas atgabena tam skirtą talpą.
Liūdna procesija pajuda kapinių link, kur bilietai bei afišos bus kremuoti.
Spengiančioje tyloje, tik traškant degančioms malkoms į laužą krenta ir noriai dega neįvykusio spektaklio afišos bei 4 000 neparduotų bilietų. Kapinių prižiūrėtojas užpildo ir laidojimo liudijimą. Jame užrašoma kas, ką ir kodėl laidoja ar sudegina bei kapavietės numeris. Režisierė turi nurodyti ir kas kapaviete pasirūpins.
Tačiau, kadangi pelenai išbarstomi laukuose, jais rūpintis nereikės. Tik kartais aplankyti, sako kapinių prižiūrėtojas. Vis dėlto, tiek jis, tiek spektaklio bilietus ir afišas kremavusi režisierė tiki – menas visada gali iš mirusiųjų prisikelti.
