Dabar skerdynių vietoje belikusios plunksnų kruvelės, o kraupų vaizdą išvydo Kėdainių pašonėje Pikelių kaime ūkininkaujantys Sirjatavičiai, kai naktį išgirdę triukšmą vištidėje puolė žiūrėti, kas ten vyksta.
„Nueinam į vištinyką, jūs nepatikėsit, sėdi kiaunytė, mes taip nusprendėm, nors spalva jos neįprasta – sidabrinė pilka“, – sako ūkininkė Janina Sirjatavičienė.
„Į krūvą sutemptos, įsivaizduokit, krūvoj – toks vaizdas nelabai malonus, kraujo visur, plunksnų, kraujo, šoke buvau“, – pasakoja ūkininkas Boguslovas Sirjatavičius.
Ant žemės aplink žvėrelį jau gulėjo 10 negyvų vištų. Dar vieną įsikandęs nasruose jis kaip tik taršė. Šeimininkė puolė dedeklę atiminėti – užvirė grumtynės.
„Jinai griaužia vištos galvą, aš pasiėmus už kojų traukių tą vištą visą jinai nepaleidžia ji dar pradėjo rėkt ant manęs, tipo, ką tu čia iš manęs grobį atėmei“, – teigia J. Sirjatavičienė.
Po plėšraus žvėrelio puotos iš būrio sparnuočių vištidėje gyvi teliko du – vištelė ir gaidys, dar vienas skiauterėtasis slėpėsi būdoje.
„Va tas gaidys buvo būdoj, ji tiesiog iš būdos traukė“, – kalbėjo J. Sirjatavičienė.
Nors ir gąsdinama arši plėšrūnė niekur nebėgo, ūkininkė pabandė ją prisivilioti
„Man šovė mintis, paėmiau katinų boksą, kur vežiojam pas veterinorių, paliko jinai tą vištą apgraužtą, ramiai nuėjo į boksiuką, atsisėdo“, – sako J. Sirjatavičienė.
Ir čia istorija pasisuko kiek netikėtai. Nors ir labai pyko ant žvėrelio už niekšybes ir žalą, vis dėlto ūkininkai nutarė piktadarės pasigailėti.
Tad kitą rytą šeimos kieme išdygo stiklinis namukas – sena traktoriaus kabina virto plėšriosios švelniakailės būveine su visais patogumais.
Kėdainiečiai įtaria, kad gyvūnėlis naminis ar prie žmogaus pratęs.
„Ji visai nebijo žmonių, paprastai ar kiaunė, ar šeškas vos pajutęs žmogų pabėga, o čia visiškai rankinė“, – pasakoja J. Sirjatavičienė.
Ūkininkai sako ieškoję, kas ją paimtų, bet visi gyvūno kratėsi.
„Dukra apskambino, niekam jos nereikia, vieni patarė – užmušk, kiti – nuvežk į mišką ir paleisk, bet jei ji namie auginta, tai vėl eis prie namų ir vėl aibes krės, tai jau tegul geriau gyvena pas mane“, – teigia J. Sirjatavičienė.
Laukiniais žvėrimis ilgą laiką rūpinęsi gyvūnų globėjai iš prieglaudos „Lesė“ sako, kad Sirjatavičių vištidėje šėlo ne kiaunė. Greičiausiai tai kanadinė audinė, jų kailis būna ir pilkas, ir išvaizda panaši.
„Žiūrint pagal spalvinę gamą, tai tikrai nėra kiaunė, jos kitokios spalvos ir pabėgus iš kailių fermos arba jau anksčiau pabėgus ir prisitaikius gyventi Lietuvoje“, – kalbėjo gyvūnų globėjas Karolis Kulikauskas.
Ūkininkams pataria saugotis, kad kokios ligos neužneštų.
„Kol gyvūnas yra alkanas, gali atrodyti, kad jis draugiškas. Bet nereikia pamiršti, kad tai plėšrus gyvūnas, gali turėt pasiutligę ir elgtis žmonėms reikėtų atsargiai, dabar geriausia gyvūną laikyti uždarytą, kreiptis į institucijas ir tegu jos sprendžia, ką daryti su gyvūnu“, – teigia K. Kulikauskas.
Geriausia kreiptis į aplinkos ministeriją ar aplinkos apsaugos agentūrą. Kanadinė audinė – invazinis gyvūnas, žmonės jų laikyti negali, tai leidžiama tik kailinių žvėrelių verslo plėtotojams. Tokio plėšrūno laukia liūdnas likimas – greičiausiai jį teks sunaikinti. Nebent kokia kailinių žvėrelių ferma sutiktų priglausti.
