Minske Lukašenkos režimo pareigūnai prieš pusantro mėnesio sulaikė protesto akcijose dalyvaudavusį baltarusį Maksimą Chorošiną. Kaukėti vyrai jį užpuolė tiesiog kieme jo automobilyje ir iškart pradėjo mušti į veidą.
„Man kaukolės ir smegenų trauma, sulaužyta nosis, sudraskytos lūpos, mėlynės nuo kojų iki nugaros“, – sako nukentėjęs baltarusis Maksimas Chorošinas.
Išsivežę į sulaikymo vietą, pareigūnai Maksimą mušė toliau.
„Kai mane nuvežė į milicijos skyrių, ten dar kartą mušė, 3 valandas laikė, ten praradau sąmonę. Gydytojai man padėjo ir išvedė“, – pasakoja M. Chorošin.
Patyręs režimo pareigūnų žiaurumus, baltarusis po 5 dienų pabėgo į Lietuvą. Neturėdamas vilties, jog Baltarusijos teisėsaugininkai atsakys už jam padarytus sužalojimus, Maksimas prašo Lietuvos teisėsaugos pagalbos – parašė pareiškimą Lietuvos prokuratūrai ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų.
Jis įsidėmėjo vieno skriaudiko veidą, tad reikalauja nubausti konkretų Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūną. Maksimo advokatas prašo Lietuvos pareigūnus ginti baltarusį remdamasis Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsniu, numatančiu atsakomybę už kankinimus, kuriuos draudžia tarptautinė teisė.
„Turėtų ginti vien dėl tos priežasties, kad kankinimas yra nusikalstama veika žmoniškumui. Jos yra tarptautinės jurisdikcijos. Jos tiriamos ir asmenys traukiami atsakomybėn nepriklausomai, kur padarytos veikos ir ar jas padarė valstybės piliečiai ar ne“, – teigia advokatas Giedrius Danėlius.
Ar galės padėti baltarusiui, Lietuvos prokurorai dar aiškinasi. Tuo metu pabėgusių nuo smurto ir kankinimų į Lietuvą baltarusių atstovai prognozuoja, kad prokuratūra gali sulaukti ir daugiau baltarusių pagalbos prašymų. Panašius skundus baltarusiai ruošia ir kitų šalių teisėsaugininkams, ten kur apsigyveno – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje.
„Pagrindinis tikslas – jau dabar pradėti tyrimą, kad finale surengti teisminius procesus Baltarusijoje prieš šiuos žmones. O tarpinis tikslas – kaltininkų nustatymas, ir jų įtraukimas į tarptautinius Interpolo ieškomų asmenų sąrašus“, – kalbėjo S. Cichanouskajos štabo atstovas Aliaksandr Dabravolski.
Politologai, apžvalgininkai šį baltarusių sprendimą teisinėmis priemonėmis ieškoti teisybės bent užsienio šalyse vertina kaip dar vieną spaudimo Lukašenkos režimui priemonę.
„Kuo didesnis tarptautinis spaudimas bus ne tik Lukašenkai, bet aparatui, tuo didesnių pergalių galime pasiekti ir priartinti baltarusių visuomenės reikalavimų išpildymą. Už žiaurumus atsakingi ne tik artimiausi valdininkai, tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta.
„Asmenys, institucijos galimai vykdę nusikaltimus, turi atsakyti. Sankcijos tik pastebėjimas, turi būti ir teisinis persekiojimas“, – sako laikinasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Europos Sąjunga dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų ir Aleksandrui Lukašenkai bei ruošia naują sankcijų paketą, skirtą įmonėms ir oligarchams, susijusiems su režimu.
Tuo metu pats Lukašenka jau žarsto pažadus pasitraukti iš prezidento posto. Tačiau tik pakeitus Baltarusijos Konstituciją. Lukašenka siūlo keisti prezidento įgaliojimus ir gąsdina, esą kitas asmuo, gavęs jo turimą neribotą valdžią, sugriautų šalį. Lukašenkos kalbas apie konstitucijos keitimą opozicija vadina mėginimu tempti laiką ir kuo ilgiau išlikti valdžioje, o pažadus vertina nerimtai.
