Skundą pateikė į Vilnių iš Minsko neseniai persikėlęs Baltarusijos pilietis Maksimas Chorošinas. Jis teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų. Jis teigia, kad pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.
Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius teigia, kad toks elgesys prilygsta kankinimui, o už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.
Kreipiasi į Lietuvos generalinę prokuratūrą
Baltarusis M. Chorošinas su komanda kreipiasi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tyrimą dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui. Tokie ieškiniai jau rengiami ir Lenkijoje. Planuojame pateikti ieškinius Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Pasak advokato, tokių ieškinių bus ir daugiau.
„Tai, ką pasakė Maksimas, kad prieš jį buvo naudojama prievarta, jis buvo kankinamas, tai darė valdžios struktūros. Buvo paduotas pareiškimas Generalinei prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Lietuvos įstatymai numato, kad yra tokios sąlygos, pradėti teisinį baudžiamąjį persekiojimą net tada, kai pats kaltininkas nėra Lietuvos teritorijoje.
Šioje konkrečioje situacijoje yra daug kaltinimų įrodymų, yra persekiojimas – tai nusikaltimai, kurie nurodyti tarptautinėje teisėje. Mes manome, kad tai bus geras pavyzdys kitoms tarptautinėms byloms, kuomet bus teisiama už tokius pažeidimus.
Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė, konkrečiai – 100.3 straipsnis, draudžiantis kankinimus“, – penktadienį BNS surengtoje S. Cichanouskajos štabo spaudos konferencijoje teigė advokatas G. Danėlius.
Atpažino jį sumušusį Lukašenkos režimo budelį
Pasak advokato, parašė ne tik patį pareiškimą, bet taip pat pateikė ekspertizės išvadas, kur nustatyti pažeidimai ir sumušimai. Jis pabrėžė, kad nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, todėl baudžiamoji byla „yra ne tik deklaratyvi, politinė galimybė, bet aiški teisinė galimybė persekioti tokius žmones“.
Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.
„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį.
Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. N. Karpenkovą“, – teigė M. Chorošinas.
Pasiteiravus, kaip baltarusių opozicionieriai įsivaizduoja praktines bet kurių teismų pasekmes, jeigu Baltarusija neišduoda režimo atstovų, A. Dobrovolskis atsakė, kad ekstradicija net nėra būtina – galima paskelbti kaltinamojo tarptautinę paiešką per Interpolą.
Beprecedentis atvejis
Advokatas G. Danėlius pripažino, kad tai yra beprecedentis atvejis, bet pažymėjo, kad Lietuvos teisėsaugos struktūros jau turi panašios praktikos.
„Kokią rezoliuciją turi parašyti ant tokio ieškinio? Turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Sutikčiau su jumis, kad mes esame pirmieji šioje srityje. Bet mūsų struktūros jau turi tam tikros praktikos, žinome, kad buvo tokia skambi Sausio 13-osios byla, taip pat dabar vyksta Baranausko byla. Kažkada buvo toks atvejis po Pociūno mirties tyrimo, jis žuvo irgi Baltarusijoje.
Tokių nusikaltimų tyrimų patirties, nusikaltimų, kurie buvo padaryta ne Lietuvos Respublikoje, tokios patirties yra. Tai įprastas ikiteisminis tyrimas, tik specifika tokia, kad potencialus nusikaltėlis yra ne Lietuvos Respublikoje. Bet kaip sakiau, Lietuvos teisė, mūsų įstatymai turi tokias sąlygas tokį procesą vykdyti iki pat galo, jį užbaigti, nes nukentėjęs yra Lietuvos Respublikoje“, – teigė advokatas G. Danėlius.
Štabo vadovas: ketina kurti „vieningą nusikaltimų knygą“
S. Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dobrovolskis teigė, kad štabas ketina kurti „vieningą nusikaltimų knygą“, kur nukentėjusieji galės pranešti apie prieš juo vykdytus nusikaltimus.
„Mes rašome vieningą nusikaltimų knygą, kur bus galimybė pranešti apie nusikaltimus ir patikrinti juos, kiek tai įrodyta bus, ir parengti medžiagą baudžiamosios bylos iškėlimui įvairiose šalyse.
Vilniuje planuojame sukurti koordinacinį centrą, kuris užsiims teisine jurisdikcija ir padės teisininkams koordinuoti darbą, siekiant nutraukti represijas Baltarusijoje“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dobrovolskis.
Baltarusis: „Vyksta masiniai žmogaus teisių pažeidimai, kankinimai“
Į spaudos konferenciją nuotoliniu būdu prisijungęs baltarusis teigė, kad vyksta masiniai žmogaus teisių pažeidimai, kankinimai.
„Daug nekalbėsiu apie tai, kokie svarbūs įvykiai dabar vyksta Baltarusijoje, kaip tautai. Iš tiesų vyksta masiniai žmogaus teisių pažeidimai, kankinimai ir pan. Niekada neįsivaizdavau, kad kažkas panašaus gali vykti šalyje, kurioje aš gyvenu. Deja, kaip jau sakė Maksimas (Maksimas Chorošinas, – red. past.), nė viena byla nebuvo pradėta“, – teigė baltarusis.
Kalbėdamas su fabriko gyventojais, A. Lukašenka pripažino, kad „kartais ne iki įstatymų“. Tai reiškia, kad jis, siekdamas išlaikyti valdžią, remiasi bet kokiomis priemonėmis.
Cichanouskaja – apie Baltarusijos jėgos struktūrų pripažinimą teroristinėmis
Apie tai penktadienį pranešta jos oficialiame kanale platformoje „Telegram“: „Per darbo vizitą Nyderlanduose, Sviatlana Cichanouskaja susitiko su užsienio reikalų ministru Stefu Bloku. Jie aptarė tarptautinius tyrimus, susijusius su Baltarusijos režimo nusikaltimais ir jėgos struktūrų OMON ir GUBOPiK pripažinimo teroristinėmis organizacijomis proceso pradžią. S. Blokas išreiškė pasirengimą padėti šiuo klausimu“.
S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „kadangi GUBOPiK'as ir OMON'as virto nusikalstamomis gaujomis, mes pradedame šių organizacijų pripažinimo ekstremistinėmis ar teroristinėmis procedūrą“.
„Visi [šių struktūrų] darbuotojai, kurie neišeis iš darbo iki tyrimo pabaigos, bus pripažinti bendrininkais ir sulauks sankcijų bei turto arešto. Amnestijos gali tikėtis tik tie jėgos struktūrų pareigūnai, kurie pereis į tautos pusę“, – sakė ji.
Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjunga dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų A. Lukašenkai.
