Persigalvojo dėl naujų greičio matuoklių Lietuvoje: „Kelių direkcija išsigando“

Dalis politikų jau trinta rankomis ir ruošiasi, kaip patys sako, greičio matuoklių revoliucijai. Jei dabar greičio matuoklis stovi ne ten, kur jo iš tikrųjų reikia, ruošiasi jį išmontuoti ir perkelti į avaringą ruožą. Taip pat siūlo, kad vidutinio greičio matuokliai stebėtų ne didesnį nei 10 kilometrų ruožą, o visame kelyje jų galėtų būti vos keli.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Erzina greičio viršytojai? Policija gali pastatyti „trikojį“ ten, kur paprašysite

Seimo komitetas – už tai, kad greičio matuoklių įrengimas būtų įtvirtintas įstatyme

Vairuotojams – svarbi žinia: po kilusios audros stabdomi ilgai planuoti pokyčiai

Dar prieš savaitę kelių direkcija su dideliu optimizmu ruošėsi nuo kitų metų šalyje įrengti 50 naujų vidutinio greičio matuoklių. Nors direkcija nuolat sulaukė klausimų, kodėl matuokliai statomi ten, kur avarijų išvis nėra arba jos įvyko ne dėl greičio viršijimo, direkcija kartodavo savo tiesą.

Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po tokių direkcijos pareiškimų ji savo planų įvairiuose ruožuose pastatyti naujus greičio matuoklius staiga atsisakė. Dabar teisinasi, esą metodika, pagal kurią ir nuspręsdavo, kur statyti vidutinio greičio matuoklius, galėjo būti neteisinga. 

„Automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą peržiūrėti šiai dienai galiojančią metodiką, atsinaujinti statistiką apie visus Lietuvoje įvykusius eismo įvykius“, – tvirtina automobilių kelių direkcijos skyriaus vadovas Martynas Gedaminskas.

Po kilusio skandalo direkcija pati suabejojo, ar vidutinio greičio matuokliai stovi ten, kur tikrai jų reikia. Žada iš naujo peržiūrėti ruožus, kuriuose jau dabar vairuotojus fiksuoja vidutinio greičio matuokliai.

„Tai įsivertinsime naujus kriterijus, pasitvirtinsime naują metodiką, į tai ir galėsime atsakyti“, – sako automobilių kelių direkcijos skyriaus vadovas Martynas Gedaminskas.

Kelių direkcija išsigando?

„Tai jei trumpai, tai man atrodo, kad kelių direkcija išsigando“, – teigia darbietis Andrius Mazuronis.

Kelių direkcijai pristabdžius planus dėl greičio matuoklių statymo, dalis politikų jau suskubo tuo pasinaudoti – siūlo griežčiau reguliuoti greičio matuoklių statymą. Dalis parlamentarų užsimojo peržiūrėti visus ruožus, kur stovi greičio matuokliai, ir jei ten avarijų nebuvo arba jos įvyko ne dėl greičio, matuoklį pašalinti arba perkelti ten, kur jo išties reikia.

„Pirmiausia mes siūlome vadovautis logika ir sveiku protu. Jeigu ruože nėra avarijų ir statistikos intensyvios ir tai nepasižymi greičiu ir panašiai, tai ten tiesiog nestatyti“, – tvirtina socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Gyventojai vertina tokias diskusijas:

„Aš vairuoju nuo 16-17 metų motokrosu, visur dalyvavęs, kojas susilaužęs, Europoje, Čekijoje, visur. Nu kam jie reikalingi?“

„ Vieni ten, kur reikia, kiti – tai išvis neįsivaizduoju. Renka pinigus ir viskas. Trūksta pinigų.“

„Tikrai perteklinis dalykas, kažkam greičiausiai pelninga. Išsiaiškins.“

„Kur nereikia? Kur platūs keliai, kur saugu.“

Seime kilo aštrios diskusijos 

Pasak Mazuronio, greičio matuokliai turi tapti kraštutine priemone saugumui keliuose užtikrinti: „Įvairiausi saugumo užtikrinimo infrastruktūriniai sprendimai: lėtėjimo, greitėjimo juostos, žiedinės sankryžos, atitvarai nuo lauko gyvūnų, visi inžineriniai sprendimai, kurie realiai veikia.“

Pristatant šiuos siūlymus Seime kilo aršios diskusijos.

Vieni Seimo nariai tvirtina, kad greičio matuoklių Lietuvoje per daug ir jie stovi ne ten, kur reikia. Kiti – kad tai tinkama priemonė siekiant užtikrinti saugumą keliuose.

Kai kurie parlamentarai Seimo salėje pažėrė išminties, neva išmano geriau už bet kokią instituciją, kur turi stovėti greičio matuokliai.

„Aš pravažiavęs beveik du milijonus kilometrų galiu daugiau pasakyti nei tie ekspertai. Tai yra vakarų sistema lietuvius paversti liurbiais“, – pasisako Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.

Tarp parlamentarų siūlymų – ir vidutinio greičio matuoklius statyti taip, kad šie stebėtų ne daugiau nei 10 kilometrų. Taip pat viename kelyje negalėtų būti daugiau nei trys ruožai, kuriuose būtų matuojamas greitis. O jei įstatymas bus priimtas, visa tai turės reguliuoti vyriausybės paskirta institucija. 

„Jeigu Seimas jaučiasi tiek kompetentingas, kad jis gali nuspręsti, kur turi būti statomi greičio matuokliai. Tai tegul jis įstatyme viską reguliuoja iki galo. O ne truputį sureguliuoja ir sako, kad eik, Vyriausybe, sureguliuok viską kas liko“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Siūloma didinti baudas

Be greičio matuoklių, savo eilės laukia ir kitas klausimas – didesnės baudos už greičio viršijimą. Vidaus reikalų ministerija yra pasiūliusi didinti baudas, mat už itin šiurkščius pažeidimus vairuotojai baudų beveik nemoka. 

Itin šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus padarę vairuotojai sumokėjo iki 20-ies procentų visų baudų. Tačiau koks tai skaičius asmenų įvardijamų, kaip šiurkščiausi pažeidėjai, duomenų TV3 žinios per beveik tris savaites tiek iš policijos, tiek iš Vidaus reikalų ministerijos negavo.

„Tai yra neblaivių asmenų vairavimas, viršijimas greičio daugiau nei 50 kilometrų per valandą, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. Tai už šiuos straipsnius sumokama tik 16 procentų baudų“, – sako policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vis dėlto, ar didesnės baudos pažabos šiurkščiausius pažeidėjus, kurie ir taip baudų nemoka, pati įstatymo pataisas pasiūliusi Vidaus reikalų ministerija į klausimus atsakyti vengia. Ir siūlo teirautis policijos.

„Vien tik baudų didinimas problemos neišspręstų, tačiau tam tikri apribojimai gaunant tam tikras valstybės paslaugas tokiems asmenims gali būti paveikūs“, – teigia policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Policijos praktika rodo, kad kuo labiau vairuotojai viršija greitį, tuo mažiau baudų jie sumoka. 

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.