Vaistinių šeimininkai prašo ministrą Aurelijų Verygą reikalavimą vaistinėms atidėti, tačiau šis neketina to daryti aiškindamas, kad vaistinės turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti. Negana to, dėl ministro Verygos kito sprendimo šimtai vaikų negauna nemokamų privalomų skiepų nuo itin pavojingų ligų.
Ministras nusprendė nemokamus skiepus dalinti tik per šeimos gydytojus, o kas jų neturi, priversti mokėti už vaikų skiepus ir iki 1000 eurų per metus.
Privačioje vaikų klinikoje jau du dešimtmečius nuo pat kūdikystės vaikai skiepijami valstybės kompensuojamomis vakcinomis nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų ir daugybės kitų labai pavojingų ligų. Tačiau jau porą mėnesių klinika nemokamų vakcinų iš valstybės nebegauna, atsargos tirpsta.
„Vakcinos kainuoja keliasdešimt, 100 eurų. Reikalinga ne viena vakcina, kokliušo iki 2 metų 4 dozės, pneumokoko 3, meningokoko 3. 50-100 eurų vakcinų kainos. Pirmus metus apie 1000 eurų mažiausiai išeitų“, – sako vaikų gydytoja Solveiga Umbrasaitė.
Pasirodo, ministras Veryga išleido įsakymą, kuriuo teisę skirti nemokamus skiepus suteikė tik šeimos gydytojams. O jei klinika tokios pareigybės net neturi, mat jos čia neprireikė, vaikai iškart gauna aukštesnio lygio medikų pagalbą.
Kompensuojamų skiepų nesulaukia visoje šalyje jau šimtai kūdikių ir vaikų, besigydančių privačiose medicinos įstaigose. Nors šios ministeriją jau užvertė skundais, valdininkai iki šiol juos tebesvarsto, o vaikai nesulaukia gyvybiškai būtinų skiepų.
„Tvarkos ligonių kasų sudėliotos taip, kad perkama paslauga iš karto su pristatymu, nėra sandėliuojamos, platinamos per šeimos gydytojus. Rasime sprendimą dėl šito. Čia ne lygio klausimas, kaip vakciną patiekti“, – pasakoja ministras Aurelijus Veryga.
Reikės diplomuotų vaistininkų
Ministro Verygos sprendimais skundžiasi ir privačios vaistinės. Po trijų mėnesių įsigalios įstatymas, pagal kurį kiekvienoje vaistinėje būtinai visą dieną turės dirbti po diplomuotą aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintį vaistininką.
Dabar nedidelėse vaistinėse, ypač regionuose, dirba tik vaistininko padėjėjai, o vienas vaistininkas gauna prižiūrėti po keletą vaistinių. Ministro teigimu, neuniversitetinį išsilavinimą turintiems vaistininko padėjėjams be priežiūros esą yra rizikinga patikėti vaistų pardavimą ir ligonių konsultavimą.
„Vaistininkai gali prašyti, ko tik nori. Tokios įstatymo nuostatos, įsigalioja nuo sausio 1 d. 15 metų buvo tam pasiruošti. Nežinau, kodėl atsibusta paskutinę minutę įstatymus keisti?“, – teigia A. Veryga.
Tačiau jau trejetą metų vaistininko padėjėja dirbanti Reda stebisi ministro nepasitikėjimu. Ji tvirtina ne prasčiau išmananti vaistus už savo viršininkę.
„Mes turime suteikti farmacinę gerą paslaugą. Pasakome, kaip ir kada vartoti vaistą, pasakome sąveikas tarp vaistų“, – kalbėjo farmakotechnikė Reda Gervytė.
Reda svajoja ir apie aukštesnį, vaistininko išsilavinimą aukštojoje mokykloje, tačiau tokia galimybė yra apsunkinta. Išlyginamųjų studijų nebėra, tad jai tektų nuo pirmo kurso vėl 5 metus mokytis beveik tą patį, ką ir taip jau taiko darbe.
„Per 3 metus nesusidūriau su situacija, kad klientui būtų svarbu, tai vaistininkas ar farmakotechnikas. Klientai to neakcentuoja“, – sako R. Gervytė.
Vilniaus universiteto, kuris ruošia diplomuotus vaistininkus, atstovė mano priešingai, ir tvirtina, kad reikalaudama kiekvienoje vaistinėje įdarbinti vaistininką, Lietuva ne tik vykdytų Europos Sąjungos standartus, bet ir padėtų kvalifikuotiems vaistininkams susirasti darbą pagal specialybę.
„Matome, kad verslas ir darbdaviai gąsdina farmacijos specialistus, kad vaistinės bus uždarytos, neteks darbo. Supriešinimas profesijų vykdomas siekiant siaurų verslo interesų“, – pasakoja Vilniaus universiteto atstovė Indrė Trečiokienė.
Tačiau vaistinių atstovai tvirtina, kad nėra prasmės kiekvienoje vaistinėje samdyti už 1000 eurų ir daugiau vaistininką ir versti jį dirbti kasoje.
„Farmakotechnikų ir vaistininkų funkcijos persipina. Teikia farmacinę paslaugą, darbas analogiškas. Informacija pacientams, vaisto, papildo parinkimas, paaiškinimas, suderinamumai, darbas analogiškas. Vaistininkas yra vadovas, jo veikla yra atsakomybė už vaistinės veiklą“, – teigia vaistininkė Lina Ganatauskienė.
„Jei imtume mažą vaistinę regione, kad ten būtų visą dieną vaistininkas nuo ryto iki vakaro 7 dienas per savaitę. Reikėtų mažiausiai 3 etatų. Vaistininkų trūksta tikrai“, – kalbėjo vaistinių tinklų atstovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Jei įstatymo įsigaliojimas nebus atidėtas, kad nereikėtų kiekvienoje vaistinėje nuolat dirbti diplomuotiems vaistininkams, verslininkai siūlo alternatyvą – prireikus leisti vaistininkui teikti konsultacijas pacientams telefonu.
