Dvidešimt milijonų eurų – tokio dydžio europinę paramą bando gauti keliasdešimt įmonių, kurios žada investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje.
Tiesa, vos tik Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą verslui teikti paraiškas pagal milijoninės vertės priemonę ,,Smart FDI“ rekordiškai greitai pinigų dalybos ir užsibaigė.
„Per dvi valandas, per 80 minučių, gavome tą visą paraiškų skaičių, kuris viršijo numatytą biudžetą. Pagal tas Finansų ministerijos taisykles, iš esmės tokiais atvejais informuojame ministeriją ir ji duoda leidimą sustabdyti kvietimą“, – sako Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Želvys.
Toks beprecedentis atvejis, kai milijoninės paramos lėšos rezervuojamos vos per 80 minučių tiems, kas greitesnis, supykdė ir verslo atstovus.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, tokie kvietimai verslui teikti paraiškas virsta farsu, mat kas pirmas spėja užpildyti paraišką, tas ir pretenduoja į paramą, o kitos įmonės lieka už borto.
„Dėl to mes ir matome, kad tos priemonės užsipildo milžinišku greičiu, tie, kas žino informaciją, ją valdo anksčiau, jie turi strateginį, pavadinkime, pranašumą, taip nukenčia tiek kokybė, tiek ir patys keliami reikalavimai“, – pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Paraiškas dėl milijoninės paramos pateikė 21 įmonė. Aiškėja, kad į paramą pretenduoja net 8 įmonės, kurios įkurtos tik šiemet, o penkios iš jų jau prasidėjus koronaviruso pandemijai. Maža to, darbuotojų neturi ir apyvartos negeneravo net 7 milijonų norinčios įmonės.
Atvirų duomenų platforma ,,Abalt“ atskleidžia ir daugiau informacijos apie į milijoninę paramą nusitaikiusias įmones. Pavyzdžiui, dvi paraiškas atsiuntė įmonė vadovaujama to paties akcininko Rusijos piliečio, kuris prašo kone 14 milijonų eurų paramos.
„Matome, kad įmonės vadovas užsiima įmonių kūrimu, vadinama ,,įmonių ferma“. Kitas įdomus atvejis, jog trys įmonės įkurtos to paties asmens, kuris pateikė 4 paraiškas ir jisai netgi pavadinęs savo akcinę bendrovę ,,Įmonių kūrimas“. Viena iš tų įmonių įdarbino darbuotoją apskritai tik lapkričio 17 dieną. Tokie faktai kelia daug klausimų dėl skaidrumo“, – teigia ,,Abalt“ direktorė Gerda Jurkonienė.
Struktūrinių fondu konsultantu dirbantis Andrius Šiaudinis tikina, kad kelioms tarptautinėms įmonėms, planuojančioms investuoti Lietuvoje, jau buvo parengęs dokumentus. Tiesa, apie kvietimą teikti paraiškas sužinojo tik pirmadienio rytą, tad fiziškai dokumentų pateikti jau nebespėjo. Pasak pašnekovo, kai kurios įmonės iš anksto galėjo žinoti apie būsimą kvietimą, tad jos ir supuolė prie europinių pinigų.
„Faktas, kad informacijos ribojimas nebūtinai yra korupcija, bet tai yra neskaidrumas mažiausiai. Tikrai ne geriausi projektai bus atrinkti, o sportiniu principu – greičiausi“, – kalbėjo ,,Peritus Partners“ partneris Andrius Šiaudinis.
Už paramos verslui skyrimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija vadovaujama laikinojo ministro Rimanto Sinkevičiaus pradėjo vidinį auditą. Ministerija aiškinasi, ar visos įmonės turėjo vienodas sąlygas teikti paraiškas.
„Inicijuojame auditą, vidaus auditą, ar iš tiesų planuotas kvietimas atitiko visas procedūrines taisykles, ar visos įmonės buvo supažindintos ir ar visos įmonės turėjo lygias sąlygas prieiti prie informacijos ir pateikti paraišką paramai gauti. Ir atitinkamai, ar visi dalyvaujančių institucijų veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų“, – sako viceministrė Jekaterina Rojaka.
O kol auditas vyksta, Lietuvos verslo paramos agentūra jau vertina gautas paraiškas. Maždaug po mėnesio ataskaitas gaus Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, kuri ir priims sprendimą, kokioms įmonėms skirti milijonus.
„Mes įvertiname kiekvienos paraiškos rizikingumą, taip pat kiekvieno pareiškėjo rizikingumą, tikriname duomenis ir žiūrime, kad įmonės nebūtų popierinės“, – pasakoja A. Želvys.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas įsitikinęs, kad pinigai įmonėms turėtų būti skiriami konkurso būdu, kai išrenkama geriausia įmonė, o ne ta, kuri atitinka bent minimalius reikalavimus.
„Pats principas pasirinktas to projekto ne konkursavimo būdu, aš sakyčiau pinigų dalinimas yra ydingas ir tada atsiranda daug visokių veikėjų, kurių reputacija gali kelti nemažai klausimų, kurie ir naudojasi tokia situacija“, – teigia A. Romanovskis.
Tiesa, pusę lūpų kalbama apie tai, kad paramą įmonėms siekiama išdalinti kuo greičiau, kol dar nepasikeitė valdžia. Mat atėję naujai išrinkti politikai gali sugriežtinti europinių pinigų dalybą.