Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu. Tiesa, įstaigos direktorė teisinasi, kad senyvo amžiaus žmonės turėjo daug gretutinių ligų.
„Buvo pacientai su demencijom, būklės buvo su insultu, su diabetais, su popeoneuropatinėm. Ir dabar tokių turim blogėjančių“, – sako direktorė Rita Kuodienė.
Du iš mirusių senjorų nebuvo skiepyti nuo koronaviruso, vienas – skiepą turėjo. Įsižiebus viruso židiniui, iš trisdešimt dviejų pacientų susirgo net dvidešimt du – didžioji dauguma, septyniolika senolių – paskiepyti nebuvo. Kaip į slaugos skyrių įsisuko koronavirusas, neaišku. Tačiau virusas pasklido plačiai. Be mirusiųjų žmonių, šiuo metu slaugoma aštuoniolika sergančių senolių.
Kėdainiškiai svarsto, kodėl ligoninės skyrius tapo viruso židiniu, jei iš šalies atėjusieji žmonės ten neįleidžiami:
„Aš galvoju, kad užkrečia sesutės.“
„Ten visi silpnesni, atsparumo nėra, ir viskas.“
„Nuo ligos neapsaugoti niekas.“
O Vilniaus centre prie kraujo centro palapinės rikiuojasi būrelis norinčiųjų pasiskiepyti:
„Kad į kirpyklas negaliu nueit.“
„Negalėjau anksčiau, tai darbai, tai derlius, o dabar nutariau pasiskiepyti.“
„Vienas kaimynas mano susirgo labai sunkiai. Savaitę negalėjo nei vaikščioti, nei kvėpuoti. Nieko negalėjo. Sako, eik ir tu. Tai ir nusprendžiau.“
Nacionalinio kraujo centro palapinė su medikais nuo birželio pirmosios aplankė šimtą šalies miestų. Iš viso per keturis mėnesius Kraujo centro komanda mobiliame punkte paskiepijo per dvidešimt penkis tūkstančius tautiečių.
„Rekordas buvo sumuštas Marijampolėje, kai dvi slaugytojos mūsų paskiepijo 670 žmonių. Dirbo keletą valandų ir mes paskaičiavome, kad turbūt sumušėme ne tik savo, bet ir visos valstybės rekordą, kadangi viena slaugytoja užtruko mažiau negu 30 sekundžių vakcinuoti vienam žmogui“, – pasakoja kraujo centro atstovas Daumantas Gutauskas.
Pasak Kraujo centro direktoriaus, sunkiausia pakviesti žmones skiepytis sekėsi Palangoje, mat žmonės dėl galimo šalutinio poveikio pabijojo susigadinti atostogas.
O kai kurie smalsuoliai kurorte prie jūros, lįsdami į Kraujo centro palapinę tikėjosi visai ne skiepo.
„Užeidavo, pasiskiepydavo, po to kviesdavo savo artimuosius, kaimynus, skambindavo telefonais. Juokingiausias atvejis buvo, kai pajūryje užsuko į mūsų palapinę įkaušęs žmogus ir jis manė, kad tai yra bariukas. Tiesiog ne vakcinuotis, bet atėjo nusipirkti kažko tai“, – teigia D. Gutauskas.
Atvėsus orams Kraujo centro palapinė miestų ir miestelių aikštėse savo veiklą uždaro. Dabar svarstoma vykti ir vakcinuoti žmones didelėse įmonėse, kuriose labai žema imunizacija.
Per pastarąją parą naujų koronaviruso atvejų skaičius jau artėja prie dviejų tūkstančių, mirė dar 19 žmonių. Buvęs sveikatos ministras dabar nusprendė duoti patarimų Vyriausybei, sako, kad skiepytis žmones reikia skatinti piniginėmis premijomis. Šešėlinė „valstiečių“ vyriausybė įstatymo projekte siūlo už skiepą senjorams skirti šimto eurų išmokas.
„Yra daug pigiau skatinti finansiškai, kad žmonės pasiskiepytų, negu paskui uždarinėti ekonomiką, negu paskui tuos žmonės labai brangiai gydyti ligoninėj ir galų gale juos prarasti“, – tikina Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Tokios priemonės gali būti diskutuojamos, bet kada jos yra įvedamos, ar yra bendras teisingumo jausmas ir kokias galime turėti toliau pasekmes“, – tikina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Veryga dabar prakalbo ir apie Vyriausybės nenorą įvesti karantino. Pasak buvusio ministro, atvejų skaičiams per parą siekiant tūkstančius, karantinas – reikalingas.
„Man tai susidaro dar vienas vaizdas, kad premjerė prisikalbėjusi, kad neskelbs karantino, ir tokiu būdu bando politinių dividendų gaut, kai nėra karantino, bet priemonės yra kažkokios įvedinėjamos“, – rėžia A. Veryga.
Premjerė Ingrida Šimonytė atšauna, kad Veryga griežtesnių ribojimų būdamas ministru pats vengė: „Praėjusiais metais iki pat naujos vyriausybės suformavimo, ponui Verygai neatrodė, kad yra reikalas kažkaip griežtinti karantino reikalavimus, ir jie tikrai buvo švelnesni negu yra šiuo metu.“
