Štai, ką pasakoja žmonės:
„Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.“
„Taip, pastebėjau, bet aš jau metus stengiuosi rūšiuoti, bent jau kiek įmanoma. Gal dėl to labai ir pajutau pati asmeniškai savo buity, kad taip.“
Kad namuose padaugėjo plastiko pakuočių pastebi ne tik vilniečiai, bet ir internetinės parduotuvės, pristatančios maisto prekes į namus, atstovai. Anot jų, išaugus elektroninės prekybos skaičiams, natūralu, kad didėja ir plastiko pakuočių naudojimas. O ir patys žmonės renkasi daugiau supakuotų produktų, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio su aplinka. Tiesa, tik kas antras lietuvis vietoje plastikinio maišelio renkasi popierinį.
„50 procentų yra popierinės. Ir mes patys skatinam žmones pasirinkti popierinę pakuotę, tai yra automatiškai parinkta. Tik kas antras žmogus nusprendžia, kad vis dėl to nenori popierinės, nori plastikinių maišelių“, – sako „Barbora“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Pasak Aplinkos apsaugos instituto vadovo, lietuviai buvo išsiugdę įpročius vartoti sąmoningiau – kavą gerti iš savo, o ne vienkartinio puodelio, į prekybos centrą atsinešti savo maišelį ar dėžutę. Tačiau tokia mada buvo trumpalaikė.
Dėl pandemijos vėl teko žengti žingsnį atgal: restoranai maistą tiekia vienkartiniuose induose, išaugusi nuotolinė prekyba taip pat neįsivaizduojama be plastiko ir kartono. Anot aplinkosaugininkų, plastiko atliekų per pandemiją padidėjo kelis kartus.
„Apie pusę kiekio, kuris yra pagaminamas pasaulyje, 335 milijonų tonų plastikinių gaminių per metus, apie pusę kiekio yra vienkartiniai gaminiai, vienkartiniam naudojimui. Tai pusė kiekio atliekų susidaro iš karto. O pandemija mus vienkartinio naudojimo pakuočių paskatino naudoti“, – pasakoja Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Ne ką mažesnis iššūkis kovojant su plastiko atliekomis yra ir dėl korona viruso išaugęs vienkartinių medicinos ir apsaugos priemonių poreikis. Remiantis pasaulinio gamtos fondo duomenimis, jei bent 1 procentas medicininių kaukių būtų netinkamai sunaikintos ir pasklistų gamtoje, tai reikštų, kad per mėnesį aplinką užterštų 10 milijonų kaukių arba daugiau nei 40 tūkstančių kilogramo plastiko.
„Iki 5 kartų piko metu padidėja atliekų, sudarančių medicininių atliekų kiekį, o medicinoje galima sakyti, kad iki 30 procentų yra plastikinės pakuotės. Įvairiausios medicininės priemonės: lašelinių, švirkštų ir taip toliau, tai plastiko yra milžiniški kiekiai“, – teigia A. Skinulis.
Pasak Aplinkos apsaugos instituto vadovo, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie mažesnio plastiko naudojimo. Vienas iš būdų – naudoti daugkartines pakuotes. Tokios iniciatyvos ėmėsi ir vienas prekybos centrų įkūrę „nulio atliekų“ saleles. Jose siūloma į savo atsineštą daugkartinę tarą įsipilti skystų švaros ir higienos prekių, o joms pasibaigus papildyti tą pačią pakuotę.
„Skatiname pirkėjus mažiau pakuoti, atsinešti iš namų, naudoti savo daiktus turimus buityje, nebepirkti vėl naujų, vėl generuoti papildomai atliekas. Tai asortimentas būtent apie tai ir yra, mažiau atliekų, jeigu vis tik padarom, kad jos būtų labai lengvai perdirbamos“, – kalbėjo „Rimi“ atstovas Liudvikas Aleliūnas.
Kiekvienais metais į vandenynus patenka virš 10 milijonų tonų plastiko atliekų. Vien į Viduržemio jūrą kasmet išmetama daugiau nei 0,5 milijono tonų plastiko arba beveik 34 tūkstančiai plastikinių butelių kiekvieną minutę.
