Arktinis vilkas paragauja baltutėlio sniego ir apsilaižo – jo šiaurės gyventojai ypač laukė. Pirmą kartą šiemet zoologijos sodą Kaune snaigėms nuklojus baltu patalu, vilkai tikrai džiaugiasi.
„Tas sniegas visada yra labai smagu negu lietus, plikas šaltis. Jie ir palaižo jo, vietoj vandens naudoja, net vandens negeria“, – sako Plėšriųjų žinduolių skyrius vedėja Angelė Grebliauskienė.
O štai gretimame voljere beždžiones reikia gerokai paraginti, kad į lauką iškištų nosį.
Ant sniego vos viena kita pėdutė, tad akivaizdu, kad šioms šilumos mėgėjoms žiema ne itin patinka, vos išlindę, jos kaip mat neria vidun.
„Prie savo durelių pavaikščiojo, ant lentynų pabuvo, pasižiūrėjo, kad balta, gražu, bet geriau viduj, kur šilta ir jauku“, – pasakoja A. Grebliauskienė.
Slepiasi ir liūtai, ir tigrai. Tiesa, prižiūrėtojai sako, kad ryte jie patikrino pabalusią teritoriją, apsižvalgė, suėdė sočius pusryčius ir vėl įsitaisė pogulio vidinėse patalpose, kur šildomos grindys.
„Liūtai šiaip yra tinginiukai, jie didžiąją dalį dienos miega iki 11 valandų per parą, iš visų kačių – pačios tingiausios, tai jie dabar ir naudojasi tuo: guli ant šildomų grindų ir žiūri per savo angas į lauką“, – teigia A. Grebliauskienė.
O štai į šeškų namą neprisninga. Tad tam, kad jie pajustų tikros žiemos malonumus, prižiūrėtojai voljere supila sniego pusnis.
Ir štai iš šieno kyšteli smalsi nosytė ir už kelių akimirkų šeškas jau tyrinėja sniego kalnelius, o už akimirkos ir dar vienas.
Kad baltu, šaltu kilimu džiaugėsi ir snieginis leopardas, akivaizdu, voljeras visiškai ištryptas. Plėšrūnas žiemai pasipuošė ir storesniais kailiniais. Štai lamos ir kupranugariai išdidžiai vaikštinėja lauke ir taip pat demonstruoja savo naujuosius apdarus, o kad kailiniai būtų švaresni, ir sniege prausia.
„Daugiau emocijų būna, kai būna pats snygis – tada jausmai atgyja, ima šėlti su pūga, o kai prisninga, pasidaro švaru, dingsta kvapai ir gyvūnai stengiasi savęs neparodyti, stengiasi pagulėti“, – kalbėjo kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė–Brazaitienė.
Vis dėlto labiausiai pirmu sniegu džiaugiasi jaunikliai.
„Tie jauni gyvūnai daugiau reaguoja emocionaliai, kurie pamato sniegą pirmą kartą, nes nežino, tada jie deda koją, atitraukia, bando ragauti, ar čia saldu, sūru“, – sako R. Pėtelytė-Brazaitienė.
O gyvūnus nuo šalčio saugo ne tik kailiniai, atėjus žiemai, prižiūrėtojai padidina ir maisto porcijas, kad žvėrys sukauptų reikalingą riebalinį sluoksnį, skirtą gintis nuo šalčio. Dalis gyvūnų atėjus žiemai mažiau juda.
„Maisto normą mes padidinam 10 procentų, kad gyvūnas ištvertų šaltį, jis turi būti sotus, nes išnaudoja daug energijos“, – pasakoja A. Grebliauskienė.
Vis dėlto dalį gyvūnų šiandien labiau domina ne sniegas, o sode vaikštantys žmonės. Žvėrys seka kiekvieną žingsnį.
„Labiau džiaugiasi žmonėmis, nes, kaip žinote, karantinas, lankytojų neleidžiam, pasiilgę. Tas sniegas bus visą žiemą, o žmonės – retenybė“, – teigia R. Pėtelytė-Brazaitienė.
Dėl karantino zoologijos sodo lankymas uždraustas, tad jo atstovai sako, kad gyvūnų mylėtojus bando naujienomis palepinti virtualioje erdvėje.
„Ir gyvūnai yra pasiilgę lankytojų, ir norėtumėm, kad lankytojai galėtų pasigrožėti žiemos vaizdais. Mūsų internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinkluose nuolat dalinamės vaizdais, kaip jie jaučiasi, kaip laikosi“, – kalbėjo komunikacijos skyriaus vedėja Dovilė Ežerinskienė.
O smalsuoliams korsakams atrodo ir sniegas, ir netikėti svečiai labai patinka. Žiemai pasiruošę pūstauodegiai mielai pozuoja.
