Palanga ir vėl viską daro kitaip. Atidarant naują objektą, iškilmių juostelę kerpa ne kurorto meras, o peršoka šuo. Tačiau, turbūt taip ir turi būti, juk Palangoje atidaroma didžiausia pajūryje šunų dresavimo ir vedžiojimo aikštelė. Net 26 arus užimančiame aptvertame plote kurorto specialistai įrengė dresūros taką, pastatė ir vandens fontanėlį po treniruočių ištroškusiems keturkojams bei jų šeimininkams. Per 50 000 eurų miesto biudžetui kainavusi aikštelė atvira visiems.
„Pati vieta padiktavo, kad žmonės čia labiausiai rinkdavosi, kadangi čia didžiausias rajonas, kuriame gyvena Palangos miesto gyventojai ir mes matydavom, kad čia vedžioja šuniukus ir nusprendėm padaryti aikštelę, kad ji būtų civilizuota, aptverta tvora“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pirmieji aikštelę išbando profesionalai – pasieniečių keturkojai partneriai. Štai vienas jų ieško sprogmenų viename iš nepermatomų stiklainių. Radęs šalia jo atsigula. O čia jau skuodžia paskui tariamą kontrabandininką.
Kinologai aiškina, kad pirmieji išbandymai būsimo tarnybinio šuns laukia jau nuo dviejų mėnesių. Būtent tada ir paaiškėja, kad keturkojis tinkamas saugoti mūsų šalies pasienį.
„Ar nebijo įvairių garsų, ar mėgsta žaisti, ar nebijo tamsos, ar eina į kontaktą su žmogum, nėra bailus, yra sveikas“, – pasakoja pasienietis kinologas Remigijus Rusteika.
Pasienio kinologai pataria žmonėms, kurių šeimoje tik ką atsirado keturkojis, šuniukui sulaukus dviejų mėnesių jau pažindinti su gyvenimu už namo sienų. Kad, kaip sako, kinologai, mažylio galvoje atsirastų kuo daugiau paveikslėlių.
O čia jau savo sugebėjimus rodo šunų trenerės augintinis. Mergina ir aikštelėje surengė bendrą treniruotę su čia susirinkusiais keturkojais bei jų šeimininkais. Jos teigimu, svarbiausias dresūros ingredientas yra meilė. O gerai pratimą atlikusį šunį reikia paskatinti – pakasyti jam pilvuką. Šie žmogaus draugai tai dievina. Pirmoji ir būtina komanda, pasak dresuotojų, „pas mane“.
„Visų pirma, tai išmokyti šuniuką eiti kažkur netoliese jūsų ir, žinoma, atsišaukti. Nes yra visokių situacijų, kad ir aikštelėje paleidus, kad nebūtų problemų parsišaukti šuniuką pas save atgal jei dėl kažkokių priežasčių to reikia“, – teigia Baltijos kinologijos centro instruktorė Eglė Mulevičiūtė.
Tačiau ne visus į aikštelės atidarymą atėjusius keturkojus komandų ar triukų reikia mokyti. Šunys vienas per kitą rodo savo sugebėjimus, net jei vienas jų – gražiai elgtis:
„Jis šiaip puola ant visų šunų, ant „avčiarkų“ puola. O šį kartą aš apakęs – ramus. Man pačiam šokas, kaip jis nepuolė ant kitų šunų. Aš labai myliu jį.“
„Galim pavaizduoti, parodyti. Sagele, sėdėt. Apsisuk. Gulėt. Šaunuolė. Va, prašom.“
„O Mobis gali padainuoti šiai aikštelei „su gimimo diena“. Mobi sėsk. Su gimimo diena, su gimimo diena, su gimimo, su gimimo, su gimimo diena.“
Tačiau ne visi naujoje aikštelė susirinkę šunys tokie laimingi, nors išmonės ir meilumo jiems netrūksta. Beglobius keturkojus pristatė jais besirūpinančios įstaigos atstovai.
„Žmonės ką pamato, visada įsimena. Ir ypač įsimena beglobius gyvūnus. Nes tai skaudi mūsų problemą ir būtų labai smagu, kad mus aplankytu, pamatytu kaip jie gyvena ir surastu savo beglobį“, – kalbėjo „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.
„Nuaro“ prieglaudoje Klaipėdos pašonėje šiuo metu gaudžiasi 79 šunys. Įstaigos darbuotojai tikisi, jog vieną dieną kažkuris iš jų globotinių taps jūsų šeimos nariu, kurį galėsite atsivesti į naująją Palangos šunų pasivaikščiojimo ir dresavimo aikštelę.
