Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros vadovo Daliaus Morkvėno, nepaisant to, kad kur kas daugiau žmonių šiemet atostogauja savo šalyse, daugiau naudos sukuria būtent atvykstamasis turizmas.
„Iš makroekonominės perspektyvos atvykstamasis turizmas sukuria daugiau naudos – eksportuojant turizmo paslaugas į Lietuvą įvežamos lėšos iš užsienio skatina šalies ekonomiką, kuria darbo vietas, augina turizmo sektoriaus paslaugų rinkos dydį ir pridėtinę vertę“, – BNS sakė D. Morkvėnas.
Jis pabrėžia, kad mažos išlaidos keliaujant po savo šalį nėra būdingos tik lietuviams. Pavyzdžiui, Lenkijos turistai savo šalyje išleidžia penkis kartus mažiau pinigų nei svetur.
Tačiau nepaisant to, kad užsienio turistai Lietuvoje išleidžia daugiau, Palangos viešbučiai ir restoranai dėl išaugusių vietos turistų srautų skaičiuoja neblogą vasarą.
Anot kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Ingridos Valaitienės, pavasarį, įvedus karantiną, į vasarą verslininkai žiūrėjo su baime.
„Buvo tokia nuomonė, kad vietiniai turistai nekompensuos užsienio turistų, bet šiai dienai, kai turime birželio ir liepos viešbučių užimtumo rodiklius ir pardavimus, mes matome, kad fiksuojamas pajamų augimas“, – BNS sakė I. Valaitienė.
Pasak jos, augimas nėra didelis, „apie 5-10 proc.“, tačiau tai rodo, jog Palangai pavyko susitvarkyti su sumažėjusiu užsienio turistų srautu: „Vietiniai turistai sezono metu mus tikrai išgelbėjo.“
Anot jos, sėkminga vasara gali būti aiškinama tuo, kad bendras turistų srautas Palangoje šiemet išaugo, be to, ūgtelėjo paslaugų kainos.
Tačiau D. Morkvėnas pabrėžia, kad atvykstamojo turizmo nuosmukis yra skaudus smūgis visos šalies ekonomikai.
„Vietinis vartojimas labai svarbus amortizuojant krizes, tačiau jis turi aiškias lubas – pasiekus tam tikrą vietos turistų skaičių, sektoriaus augimas yra nebegalimas, nes rinka užsipildo“, – sakė jis vadovas.
I. Valaitienė teigia, kad vietos ir užsienio turistų įpročiai skiriasi iš esmės – užsieniečiai, atvažiavę į svetimą šalį, paprastai nuperka daugiau paslaugų.
„Kalbant apie užsieniečius, statistiniai duomenys rodo, kad jie tiesiog daugiau išlaidaudavo. Jie ir restoranuose, kavinėse daugiau išleisdavo, SPA procedūromis mėgaudavosi, masažais, apsipirkdavo, ekskursijas užsisakydavo“, – sakė ji.
„Vietiniai turistai užsisako būtiniausias paslaugas – nakvynę, mėgsta į parduotuves vaikščioti, parsinešti produktų, kiti nakvynę net be pusryčių užsisako“, – pridūrė I. Valaitienė.
Asociacijos prezidentė teigia, kad šiemet skausmingas yra turistų iš Rusijos ir Baltarusijos praradimas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 metais vietiniai turistai Lietuvoje išleido 204,8 mln. eurų, užsienio – 977,8 mln. eurų, nors tiek vienų, tiek kitų apimtys pernai buvo beveik vienodos.
Vien Rusijos turistai pernai Lietuvoje išleido 114,9 mln. eurų (vienam žmogui – 420,9 euro), Baltarusijos – 9,6 mln. eurų (269,2 euro).
Turizmo sektorius pastaraisiais metais generuoja apie 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Iki pandemijos sektoriuje dirbo apie 55 tūkst. darbuotojų.
